Vilnius. Siekiant apsaugoti bites ir kitus vabzdžius, Europos Komisija 2013 m. uždraudė naudoti neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčius beicus, tačiau, atsižvelgiant į žemdirbių prašymus, šiemet, kaip ir pernai, Lietuvoje, bei kai kuriose kitose ES šalyse, buvo leista sėti šiais beicais apdorotą vasarinių rapsų sėklą. Tačiau jos naudojimas giežtai kontroliuojamas.

Neonikotinoidai vasarinių rapsų sėkloms beicuoti šiuo metu yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti juos nuo kenkėjų ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Mokslininkai yra nustatę, kad be minėtų beicų vasarinių rapsų derlius gali sumažėti 30-40 procentų.

Uždraudus naudoti tokius beicus, dalis ūkininkų, nenorėdami patirti nuostolių, mažino vasarinių rapsų plotus arba išvis atsisakė juos auginti. Tai rodo skaičiai: 2013 m. Lietuvoje buvo deklaruota 145 tūkst. ha vasarinių rapsų,  2015 m. - tik 41 tūkst. ha. Atsižvelgiant į veiksmingų produktų kovai su kenkėjais trūkumą, Valstybinė augalininkystės tarnyba suteikė išimtį ir leido sėti neonikotinoidais beicuotas rapsų sėklas. Be Lietuvos, išimtimi naudojasi taip pat Suomija, Estija, Latvija, Vengrija, Rumunija.

Ūkininkams tokius pasėlių laukus privalu pažymėti. Pagal nustatytą tvarką, ne vėliau negu prieš 2 kalendorines dienas, būtina pateikti informaciją apie planuojamą vasarinių rapsų sėją beicais Modesto ir Cruiser OSR apdorotomis sėklomis. Pateikti informaciją reikia elektroninėje Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) internete nurodant sėjos datą, laiką ir vietą. Ši informacija yra labai svarbi bitininkams, kurie, matydami sistemoje pažymėtus tokius laukus, gali laiku reaguoti ir apsaugoti savo bites nuo nepageidaujamo poveikio.

Atliktų laboratorinių tyrimų duomenys atskleidė, kad šios augalų apsaugos produktų veikliosios medžiagos yra labai toksiškos bitėms - jos gali pažeisti vabzdžių centrinę nervų sistemą, dėl to vabzdys gali ir žūti. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nustatė, kad poveikis šiems vabzdžiams galimas per žiedadulkes ir nektarą bei dulkes, kurios sėjos metu patenka ir ant šalia augančių žydinčių augalų. Labai svarbu, kad sėdami ūkininkai laikytųsi visų etiketėje nurodytų reikalavimų, kad sėklos būtų legalios, beicuotos rekomenduojamomis normomis, nes, ar bitės bus pažeistos, labai daug tam įtakos turi dozės ir laikas, kurį vabzdžiai praleidžia beicuotų rapsų laukuose.

„Žmonių, gyvūnų ir, apskritai, gamtos apsauga yra vienas Europos Sąjungos prioritetų, todėl tiek ES atsakingos institucijos, tiek mūsų tarnyba kontroliuoja, kad į šalį nepatektų nelegalūs, dažnai prastos kokybės augalų apsaugos produktai ir sėklos, taip pat atsakingai prižiūri, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų naudojant augalų apsaugos produktus. Nuolat kalbame su žemdirbiais, diskutuojam, kartu ieškom geriausio sprendimo. Štai ir šiuo atveju, mūsų įstaigos darbuotojai telefonu ūkininkams primena apie prievolę informuoti apie tokius laukus", - sako Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas.

Pasak S. Fedotovo, bendras darbas duoda rezultatų - šiemet beveik visi ūkininkai šią prievolę įvykdė. Net 99,5 proc. iš visų 2017 m. įsigijusių ir pasėjusių neonikotinoidais beicuotą vasarinių rapsų sėklą ūkio subjektų apie tai pranešė PPIS sistemoje. Tik maža dalis ūkininkų, kurie beicuotą vasarinių rapsų sėklą šiemet pirko pirmą kartą, nežinojo apie prievolę pažymėti laukus PPIS.

Preliminariais duomenimis, šiemet neonikotinoidais beicuotą vasarinių rapsų sėklą įsigijo 405 ūkio subjektai. Palyginimui -praeitais metais šis skaičius 621. Didžiausi plotai, kaip ir pernai, šiais beicais apdorotos vasarinių rapsų sėklos pasėti Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamuose žemėlapiuose bitininkai ir kiti suinteresuoti asmenys gali pasitikrinti, ar šalia esančiuose laukuose pasėta neonikotinoidais beicuota vasarinių rapsų sėkla.

VAT ir MŪ inf.