Tręšimas – vienas svarbiausių darbų, lemiantis būsimą derlių ir jo savikainą, kadangi trąšos sudaro didelę auginimo kaštų dalį. Todėl svarbu tręšti subalansuotai. Tą padaryti kiekvienam žemdirbiui padės kuriama nemokama tręšimo planavimo programėlė, kurią labai greitai bus galima išbandyti. 

Tręšimo planavimo programėlė veiks Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Jos beta versiją jau gruodžio 14 d. galės išbandyti kiekvienas ūkininkas ir pateikti savo pastebėjimų, kurie padės programėlę dar labiau patobulinti.

Tręšimo planavimo funkcinio komponento (TPFK) beta versija Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje pradės veikti gruodžio 14 d. Norint įvesti informaciją apie panaudotas trąšas, atvertoje lentelėje „Lauko atributai“ reikia pasirinkti skirtuką „Tręšimo apskaita“. 

Prisijungti prie TPFK gali visi ūkininkai, kurie deklaruoja pasėlius, taip pat ir tie, kurie jų nedeklaruoja: tokiu atveju reikia kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą, kuris suteiks prisijungimo prieigą.

„Žemės ūkio veiklos subjektai, įvertinę dirvožemio agrochemines savybes ir jame esančias maistines medžiagas, priešsėlį, auginamas kultūras, planuojamą derlių, galės sudaryti tręšimo planą, apskaičiuodami optimalias tręšimo normas pagal veikliąsias medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir trąšų kiekius 1 ha (kg/ha)“, – apie programėlę pasakoja Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Lučiūnaitė. 

Įrankių planuoti tręšimą reikia

Ukmergės r. ūkininkas Aivaras Diliūnas sako, kad nesudėtingų įrankių, kurie padėtų žemdirbiams suplanuoti tręšimą, tikrai reikia.

„Ūkininkauju 150 ha augalininkystės ūkyje. Auginu įvairius javus, rapsus, žirnius, pupas, grikius. Esu agronomas, tręšimą planuoju pats. Tą darydamas atsižvelgiu į augalų būklę, situaciją laukuose, dirvožemio našumą, planuojamą derlingumą. Kadangi mūsų žemės nėra labai našios, tai svarbu įvertinti visumą, kad būsimo derliaus savikaina neviršytų išlaidų trąšoms, kurios labai brangios, ypač azotinės. Vegetacijos laikotarpiu daugiausiai naudojame amonio salietrą ir amonio sulfatą. Įvertinu, kiek reikia trąšų vienai tonai būsimo derliaus, po to skaičiuoju bendrą jų kiekį. Tad tręšimą kol kas planuoju elementariai“, – pasakoja A. Diliūnas.

Ūkininkas dar priduria, kad planuojamą tręšimą daugiausiai riboja aukšta trąšų kaina, sudėtinga subalansuoti kiekius ir norimą pasiekti derlingumą. „Todėl manau, kad kuriama tręšimo planavimo programėlė bus naudinga tiek ekonominiu, tiek praktiniu atžvilgiais“, – sako A. Diliūnas.

Ukmergės r. ūkininkas sako, kad šį sezoną jis, kaip ir daugelis kitų žemdirbių, pildė elektroninį Trąšų naudojimo žurnalą, esantį Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, todėl čia įdiegta tręšimo programėle noriai pasinaudos. Juolab, kad ji nemokama ir lengvai prieinama. 

„Įvertinus ūkininkų užimtumą, ši programėlė pagelbėtų ne vienam, primintų apie trąšų naudojimo kiekius, apskaičiuotų, kiek jų reikia konkrečiu atveju. Tai tikrai būtų naudinga, nes pavasarį daugybė darbų. Toks palengvinimas visuomet tik į naudą. Reikia išbandyti, ir pamatysime, kaip jį veikia praktikoje“, – teigia ūkininkas A. Diliūnas.     

Mokslininkai parengė metodiką

Tręšimo planas sudaromas pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojų parengtą Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką. Su ją galite susipažinti paspaudę nuorodą.

LAMMC specialistų parengta vieninga tręšimo planų sudarymo metodika apima planuojamo derliaus skaičiavimą, kur įvertinamas planuojamas gauti derlius ir augalų auginimo ypatumai, augalų maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio) reikmė derliui išauginti, priešsėlio, tręšimo organinėmis trąšomis, dirvožemio ir jo savybių įtaką augalų derlingumui. 

Tręšimo planas apima 57 augalų ar jų mišinių rūšis, iš kurių: 32 yra lauko, 17 – daržo ir 8 – sodo augalai. Tręšimo plano sudarymo metodikoje pateikti skaičiavimo algoritmai.

Rengiant vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką panaudoti Lietuvoje esami bandymų duomenys apie azoto, fosforo, kalio trąšų įtaką žemės ūkio augalams ir jų produkcijos kokybei, duomenys apie pagrindinėje ir šalutinėje produkcijoje susikaupiantį maisto medžiagų kiekį, apibendrinti bandymų rezultatai apie į podirvį išsiplaunamą azoto ir kitų cheminių elementų kiekį, surinkti duomenys apie organinėse trąšose, dirvožemio gerinimo medžiagose ir nuotekų dumble esamą cheminių elementų kiekį.

Taip pat vertinti bandymai, kur tirta dirvožemio agrocheminių savybių – pH, judriojo fosforo, judriojo kalio ir humuso, žemės našumo balo įtaka augalų produktyvumui, įvertintas įvairių žemės ūkio augalų rūšių ir jų veislių produktyvumas per 20 metų ir kiti bandymai bei užsienio šalių patirtis.

Funkcionalumas bus išplėstas

Kaip nurodo programėlę kuriantis Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), šiuo metu tręšimo planai bus sudaromi remiantis vidutinėmis lauko charakteristikomis, o duomenis kol kas bus galima įvesti tik rankiniu būdu.

Planuojama, iki 2024 m. liepos mėn. TPFK programos funkcionalumas bus išplėstas dirvožemio ir agrocheminiais rodikliais, kurie bus imami iš dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT ir dirvožemio agrocheminių savybių duomenų rinkinio DirvAgroch_DR10LT duomenų bazių. 

Taip pat bus galimybė automatiškai tikslinti lauko tręšimo planą pagal turimus dirvožemio ir agrocheminių tyrimų duomenis, todėl TPFK naudojimas bus patogesnis.

Vyks nuotolinis pristatymas

ŽŪM ir ŽŪDC kviečia visus žemdirbius išbandyti TPFK beta versiją ir prisidėti prie programėlės testavimo. Pastebėjimus ir pasiūlymus galima pateikti el. pašto adresu e-ibraizymas@zudc.lt.

Gruodžio 14 d. 13 val. vyks nuotolinis pristatymas, kurios metu ūkininkai galės sužinoti, kaip naudotis tręšimo planavimo programėle ir pateikti savo pastebėjimų. Prisijungti prie pristatymo galima paspaudus šią nuorodą: Prisijungimo nuoroda („Teams“).

ŽŪM specialistė atkreipia dėmesį, kad tręšimo plano sudarymas per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą nėra privalomas. Šia paslauga galima naudotis savanoriškai ir nemokamai.

„Tręšimo planavimas leidžia neviršyti cheminių trąšų naudojimo kiekių, prisideda prie dirvožemio sveikatos ir tvaraus žemės dirbimo (saugo bioįvairovę, leidžia užauginti sveikesnius produktus, mažina taršą ir pan.)“, – pabrėžia V. Lučiūnaitė.