Kaunas. Neseniai paskelbus, kad tauriųjų elnių medžioklė ilginama ir bus nelimituota, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sako sveikinantis tokį sprendimą, tačiau pabrėžia, kad negalima pamiršti komercinių medžioklės plotų ir kitų laukinių gyvūnų.  

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, didelė žala pasėliams – viena priežasčių, kodėl nuspręsta panaikinti tauriųjų elnių medžioklės limitus. Tik kiek toks sprendimas pagerins žemdirbių, kurių pasėlius jie niokoja, situaciją?

„Be abejonės, kažkiek pagerins. Bent jau patys medžiotojai galės valdyti bandas, nemažai ūkininkų ir patys yra medžiotojai. Tad galės pasisaugoti. Tikrai teisingas žingsnis į priekį“, – tikina M. Maciulevičius.

Vis dėlto, anot jo, kažką reikėtų daryti ir su komerciniais medžioklės plotais. Kauno r. ūkininkams ypač daug problemų kelia esantys Karalgiryje, kur klaidžioja didelė elnių banda, siekianti kone tūkstantį gyvūnų, ne kartą vienu metu jų teko fiksuoti 200 ar daugiau. „Įsivaizduokite, kiek tokia masė išėjusi pridaro žalos“, – sako Kauno r. ūkininkų vadovas.

„Dalis pasėlių įtraukti į tą komercinį medžioklės plotą, ir nors tai yra valstybės valdomas plotas, kuris už pinigus nuomojamas užsieniečiams ir lietuviams medžioti dėl pramogos, tačiau dėl lakstančių elnių nukenčia ir nuostolių patiria ūkininkai. (...)

Daug žalos pridaroma. Savivaldybė tam turi skirti tikrai nemažai resursų. Kauno rajone netgi sudaryta speciali komisija iš rimtų ekspertų“, – sako M. Maciulevičius ir priduria, kad, atėjus laikui apskaičiuoti žalą, dažnai viskas baigiasi teisme. Mat agronomai žalos nemato, o ūkininkai skaičiuoja praradimus. 

Tiesa, žemdirbiai ne kartą prašė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų patirtą žalą būtų leidžiama nustatyti kitais būdais, pavyzdžiui, naudojantis naujuose kombainuose įdiegta derlingumo matavimo įranga.

„Dauguma naujų kombainų turi svarstykles viduje, kai kulia, gali matyti, koks derlius gaunamas iš konkretaus lauko. Tai irgi galėtų būti vienas iš rodmenų ir turėtume tai naudoti“, – tikina Kauno r. ūkininkų vadovas.

Pasak jo, nors bus galima naudoti dronų informaciją nustatant žalą, tačiau reikia didesnio preciziškumo, kurį būtent kombainų derlingumo matavimo įranga ir gali užtikrinti. Juk galbūt vienu atveju nuostoliai dėl laukinių gyvūnų sieks 100 kg/ha, kitu – 2 t/ha.

M. Maciulevičiaus teigimu, buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ne kartą ragino drausti pasėlius nuo laukinių gyvūnų žalos, tačiau toks siūlymas vargu ar logiškas ir apgalvotas. Taip pat skatinama statyti tvoras, tačiau ir jos daugeliu atvejų negelbėtų.

„Bent vieną draudimo kompaniją parodykite, kuri apdraus net ir žinodama, kad tame plote yra daug elnių ir jie tikrai ištryps pasėlius. O jei ir draus, tai kokie įkainiai būtų – utopija, visiška nesąmonė“, – nedaugžodžiauja pašnekovas.

Jis įsitikinęs – jeigu tauriųjų elnių populiacija ir bandos būtų gerokai mažesni, taip greitai neaugtų, ūkininkai nė nekeltų šio klausimo, mat tiesiog žalos dėl prabėgančių kelių gyvūnų niekas nepajustų.

Vis dėlto Medžiojamųjų žvėrių apskaitos duomenys iškalbingi – per dešimtmetį tauriųjų elnių populiacija Lietuvoje išaugo beveik 3 kartus – nuo 30 056 gyvūnų 2014–2015 m. medžioklės sezonu iki 85 950 gyvūnų 2023–2024 metais.

„Mes juk suprantame, kad Karalgiris – tarsi motininis laukas elnių populiacijai. Ir jie po visas tas apylinkes, iki pat Raseinių rajono, Nemuno, Dubysos, migruoja pirmyn atgal. Tačiau būtina tai valdyti, kad banda neperaugtų“, – pabrėžia M. Maciulevičius.

Tiesa, jis paliečia ir stumbrų, kurie pastaruoju metu siaubia Kauno rajono ūkininkų pasėlius, temą.

„Lygiai taip pat, kaip ir su stumbrais – nė vienas ūkininkas nepasakys, kad jie yra blogis. Jeigu liktų viena šeima, viskas būtų gerai. Ištryptų 10 m² plotą ir viskas, niekas nepajaustų. Bet bėda atsiranda tada, kai banda yra nevaldoma ir ją sudaro 50 ar net daugiau gyvūnų, kurie ūkininkų laukuose šėlsta ir išdarinėja fokusus“, – sako pašnekovas.

Jis taip pat primena tai, ką jau ne kartą yra sakę ūkininkai – stumbrai didžiulį pavojų kelia visai visuomenei, ne tik žemdirbiams. Mat stumbrai migruoja netoli automagistralės, o apsauginės tvoros jiems – vienas juokas.

„Sekundės reikalas – ragus įkiš, tvorą pakels ir jos neliks. Įsivaizduokite, 700 kg sveriantys gyvūnai išbėga į kelią, kuriuo važiuojama 130 km/val. greičiu. Taigi čia būtų skerdynės“, – teigia M. Maciulevičius.

Pasak jo, pradėjus apie tai garsiai kalbėti, Aplinkos ministerija pažadėjo, kad kelis stumbrus perkels į Dzūkiją, kelis leis sumedžioti.

Kaip portalui manoūkis.lt teigė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, keletą stumbrų iš gyvosios gamtos Kauno rajone planuojama paimti jau rugsėjį. Tam jau perskirstomos lėšos.

„Rugpjūtį vyksta bandos apžiūra, siekiant išsiaiškinti, kiek yra ligotų ar susižeidusių stumbrų. Tuomet bus sprendžiama, kiek jų paimti iš gamtos, kiek perkelti į Dzūkijos nacionalinį parką“, – teigė viceministras.