Nelengvai užaugintas braškes dar sunkiau parduoti
2020-06-26

Vilkaviškis / Tauragė. Nesunku pastebėti, kad šiemet Lietuvoje yra didžiulė braškių pasiūla: pakelės nusėtos prekybos taškais, kviečiančiais įsigyti kvepiančių uogų, kurių kaina neįprastai žema. Akivaizdu, kad uogų, bet jau šiuo metu, yra labai daug, tačiau augintojai tikina, kad skynimo sezonas nebus ilgas.

Dabar pats braškių derėjimo metas ir rinka tiesiog užversta uogomis. Karštos saulėtos dienos, palyginti optimalus dirvos drėgnumas (tiesa, ne visuose rajonuose laukai gavo pakankamai lietaus) leidžia tikėtis gausaus kokybiškų uogų derliaus. Tuo pačiu tokie karšti orai labai sparčiai nokina uogas, tad jas vos spėjama skinti.

Vilkaviškio r. ūkininkė Vilija Rastauskienė sako, kad braškės jos ūkyje skinamos antrą savaitę ir, ko gero, tuoj baigsis. Paprastai uogas ji skindavo iki Oninių (liepos 26 dienos), yra buvę ir tokių ištęstų derėjimo sezonų, kai vėlyvųjų veislių uogos sunokdavo rugpjūčio pradžioje, bet šiemet sezonas greičiausiai bus trumpas.

Linas Agro 20 09 01

„Pirkėjus raginu pirkti uogas, nes jos greitai baigsis, tačiau žmonės, matau, tuo netiki“, - pasakoja V. Rastauskienė, dabar didžiules desertines braškes pardavinėjanti po 2 eurus/kg, o mažesnes – po 1,5 euro/kg. Tokių žemų kainų augintoja sako neprisimenanti, o nuleisti jas privertė labai didelė uogų perprodukcija.

Pasak V. Rastauskienės, Vilkaviškyje šiemet atsirado naujų prekybos uogomis taškų, kur savo braškes pardavinėja augintojai iš Šakių rajono. „Gal jie sumaišė Vilkaviškį su Vilniumi?“, - juokauja V. Rastauskienė, bet iš tiesų ne juokas, kai kainos taip nukritusios. Moters skaičiavimu, braškių užauginimo savikaina jos ūkyje siekia 2 eurus/kg, tai galima tik įsivaizduoti, kaip turi jaustis augintoja, kai rinka verčia pardavinėti uogas žemiau savikainos.

Leidžiama pasiskinti braškių ūkyje

Jau ne pirmi metai V. Rastauskienė siūlo pirkėjams atvykti į ūkį ir pasiskinti uogų patiems. Tokiu atveju 1 kg prisiskintų braškių tekainuoja eurą. „Pirkėjams, žinoma, kritusios kainos gerai. Bet ar kas nors pagalvoja, kaip išsilaikys braškių augintojai su tokiomis kainomis?“, - klausia V. Rastauskienė.

„Nors esu aiškiaregė, braškių versle nelabai ką sugebu nuspėti“, - prisipažįsta braškių augintoja iš Vilkaviškio rajono Vilija Rastauskienė

Braškes ji augina 4 ha plote – pernai beveik 4 ha dvimečio braškyno teko užarti, nes kereliai neatlaikė sausros. Taigi, vietoj ne vienus metus turėtų 8 ha šiemet uogos noksta dvigubai mažesniame plote.

„Ir pernai, ir užpernai buvo didelės sausros, todėl mums pavyko išgelbėti tik laistomus plotus“, - prisimena augintoja. Ir šiemet jos braškynai negavo tiek lietaus, kiek norėtųsi, nors aplinkiniai rajonai, pasak ūkininkės, skendo po gausių liūčių.

Šis pavasaris irgi nebuvo idealus: Gudelių kaime esantį braškyną per patį žydėjimą „pakandžiojo“ šalnos, o paskui, gegužės 12 dieną, gausiai prisnigo. „Tas rytas buvo labai keistas: išėjau į lauką, visur storai sniego ir gegutė kukuoja“, - aiškiai prisimena V. Rastauskienė. Ji pasidžiaugia, kad šiemet nedengė braškių derėjimui paankstinti, nes vyravo itin vėjuoti orai, o stiprūs vėjo gūsiai priedangas būtų tiesiog nudraskę.

Sausringi pastarieji dveji metai gerai parodė, kurios veislės (o jų iš viso V. Rastauskienė ūkyje yra apie 20) geriausiai pakelia tokias sąlygas. Vilijos pastebėjimu, kone atspariausia sausrai ir kaitrai pasirodė viena iš naujesnių jos auginamų braškių veislė Daroyal. „Šiaip tai džiaugiuosi, kad daug veislių turiu. Vienais metais vienos geriau dera, kitais – kitos. Ir derėjimo laikas labiau išsitęsia. Pastebėjau, kad daug kas priklauso ir nuo lauko – vienur geriau derės vienos, kitur – kitos veislės“, - sako V. Rastauskienė.

Vilija profesionali prekybininkė, tad uogomis prekiauti ji moka ir tą darbą mėgsta. Dar padeda vyras, o laisvadieniais – ir dukra. Parduoti uogas nėra paprasta, daug kas priklauso nuo prekybos vietos, dienos, net nuo žmonių nuotaikos. „Šiemet labai gerai uogas pirko per Jonines, iki pat 20 val. pirkėjų netrūko. Matyt, žmonės pasiilgę švenčių“, - pasidžiaugia V. Rastauskienė.

Uogų daug, o skynėjų trūksta

Daugiau kaip 20 metų braškininkystės ūkį Tauragės rajone plėtojantis Raimondas Beske sako, kad darbų šiuo metu tiek, kad vos spėja suktis. Sunku viską spėti, kai vienu metu sunoksta dideli uogų kiekiai.

„Ankstyvųjų uogų dar nebaigėme skinti, bet turbūt jau taip ir paliksime, nes reikia gelbėti pradėjusias nokti vidutinių veislių uogas“, - sako R. Beske, braškes auginantis 9 ha plote: 5 ha atviruose laukuose ir 4 ha po danga – nešildomuose šiltnamiuose.

Uogas skinti ir tiekti prekybai šis ūkis pradėjo įprastu metu – gegužės 15 dieną. Dabar yra pats derėjimo pikas ir ūkio šeimininkas nuogąstauja, kad dalis derliaus gali likti nenuskinta ne tik dėl maksimalaus derėjimo, bet ir dėl darbo rankų stygiaus. Nors šalyje kalbama apie padidėjusią bedarbystę, uogų skynėjų pertekliaus tikrai nesijaučia.

„Jaučiame didžiulį darbo jėgos trūkumą. Ypač dabar, kai viską reikia daryti vienu metu“, - vieną skaudžiausių problemų įvardijo R. Beske. Pernai jis atsivežė darbo jėgos iš Rytų, tikėjosi pagalbininkų iš ten turėti ir šiemet. Net bendrabutį jiems pastatė, kuris dabar, deja, stovi tuščias, nes situaciją dėl užsieniečių įdarbinimo dar labiau apsunkino karantinas. Ūkininkas sako suprantantis situaciją, tik neaišku lieka viena: kaip lenkai sugeba įdarbinti kaimyninių šalių žmones net ir tokiu sudėtingu laikotarpiu, o mūsų ūkininkams tai tapo neįmanoma misija.

„Šiemet lietuviškų braškių kaina kritusi iki lenkiškos kainos lygio, bet net ir už tokią žemą kainą sunku parduoti uogas“, - pastebi stambaus braškių ūkio Tauragės r. savininkas Raimondas Beske

Nelengva spėti nuskinti sparčiai nokstančias braškes, bet dar sunkiau jas parduoti, nes rinkoje jaučiama didžiulė perprodukcija. Daug metų braškininkystės verslą plėtojantys ūkininkai pastebi, kad šiemet kaip niekada daug yra braškininkų-naujokų. Tai žmonės, įtikėję, kad iš braškių auginimo per kelerius metus galima pasidaryti vos ne milijonieriais. Deja, realybė skaudžiai daužo svajones.

„Lietuvos rinka jau seniai perpildyta braškėmis. Šiemet lietuviškų braškių kaina kritusi iki lenkiškos kainos lygio, bet net ir už tokią žemą kainą sunku parduoti uogas. Pas mus nėra pardavimo sistemos, o turgūs juk ne guminiai. Kiekvieną dieną tenka labai daug improvizuoti realizuojant uogas“, - sako R. Beske pridurdamas, kad žemos kainos yra skausmingas, bet, ko gero, vienintelis būdas rinkai apsivalyti nuo vienadienių dalyvių.

Saulės ir drėgmės pakanka, todėl braškės šiemet sunoko įspūdingo dydžio (nuotraukoje Asia veislės uogos)

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar reikia riboti tiesiogines išmokas (nustatyti „lubas“)?
Orai