Briuselis. Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje dėl šilstančio klimato auga kukurūzų plotai, lietuviai raginami neskubėti.

Europos Komisija ir privatus tyrimų centras „Strategie Grains“ prognozuoja, kad kukurūzų plotas ES šiemet padidės apie 4 proc.  Pernai ES kukurūzais buvo užsėta 8,7 mln. ha. Prognozuojama, kad kukurūzų plotai didės, nes pasėlių plotą didins švelnus oras ir poreikis pakeisti sausros neatlaikančius rapsus.

Kukurūzų laukai plečiasi

Analitikai prognozuoja, kad ES kukurūzų derlius šiemet padidės 2 proc. iki 63,1 mln. tonų. Tačiau derlingumo tendencijos gali skirtis, nes šiaurinės ES šalys atsigavo nuo sausros, o pietinės valstybės nuo to dar kenčia.

Manoma, kad Prancūzijoje kukurūzų plotas padidės 3–4 proc., palyginti su praėjusių metų 1,36 mln. ha. Ūkininkai ten mažina rapsų ir cukrinių runkelių plotus,.

Vokietijos ūkių kooperatyvų asociacija pranešė, kad šiemet šalyje kukurūzų pasėlių plotai padidės 9 proc. iki 448 000 hektarų. Taip pat pasirodė pranešimų, kad pernai Vokietijos rapsų laukai sumažėjo apie 25 proc. daugiausia dėl sauso oro. Dauguma ūkininkų kaip alternatyvą rapsams rinkosi kukurūzus.

Lenkijoje kukurūzų plotas šiemet augs 20 tūkst. ha iki 640 tūkst. ha., tačiau jei šilti orai užsitęs, šie skaičiai gali būti dar didesni.

Dar nepakankamai šilta

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė „Mano ūkiui“ teigė, kad nors kukurūzai yra derlingi augalai, tačiau nereikėtų skubėti mesti rapsus ir visiems auginti kukurūzus.

„Klimatas šiltėja, bet Lietuvoje dar nėra tokios sąlygos, kad būtų visiškai idealios kukurūzams. Tačiau klimatui toliau šiltėjant, ši alternatyva atrodys visiškai logiška. Kol kas gamta labai permaininga. Pavyzdžiui, užpernai kukurūzams Lietuvoje sąlygos buvo nepalankios, o pernai nors ir buvo sausa, bet šie augalai užderėjo.

Be to, negalima užmiršti, kad stipriai didėjant šių augalų plotams neišvengiamai susidurtume su ligų ir kenkėjų išplitimu, o jų kontrolė kukurūzų pasėliuose gana komplikuota – tam reikia specialių purkštuvų; be to ir piktžolių kontrolei Lietuvoje registruotų herbicidų sąrašas nėra ilgas – jame visai nėra dirvinių herbicidų. Lietuvoje kukurūzais užsėjama tik apie 40 tūkst. ha, o rapsų – kelis kartus daugiau“, – sakė O. Auškalnienė.

Mokslininkės paaiškino situaciją Vokietijoje. „Tai didelė šalis, o kukurūzų plotai užima didelę dalį ariamos žemės – jie vieni svarbiausių augalų. Bet ten jie auginami ne tik gyvulių pašarui, kaip pas mus bet ir biodujoms, nes . Vokietijoje yra nemažai bioenergetikos įmonių, kurioms ir auginami kukurūzai.  Be to ši šalis piečiau mūsų, ten kur kas geresnės sąlygos kukurūzams“, – sakė O. Auškalnienė.

Sulaiko ir aukštas rapsų derlingumas

Mokslininkė sako, kad Lenkijos situaciją žinanti mažiau, bet ir ši šalis yra piečiau, todėl kukurūzams auginti palankesnėse sąlygose. „Kita vertus, nedidelis kukurūzais užsėto ploto padidėjimas nebūtinai rodo naują tendenciją, gali  būti tik laikinas pokytis, nes 20 tūkst. ha tokiai šaliai kaip Lenkija greičiausiai nėra daug“, – pažymėjo O. Auškalnienė.

Ji mano, kad Lietuvos ūkininkai nepuls viską metę auginti kukurūzus, o viską ramiai įvertins, paskaičiuos.

„Juk rapsų derlingumas gana didelis: iš vasarinių prikuliama iki 4tonų, žieminių kai kurie ūkiai – iki 5 tonų iš ha. Kukurūzų auginimui reiktų ir specialios technikos: sėjamųjų, purkštuvų (jei purškimui vėlesniuose tarpsniuose tai specialių) derliaus dorojimo mašinų o ir įgūdžių. Žinoma, niekas nežino kas bus dar tolimesnėje ateityje, bet jei lietaus nesulauksime, tai ir kukurūzams nebus palanku“, – sakė O. Auškalnienė.

MŪ inf.