Šilalė. Nors svarstė pieno ūkio atsisakyti, tačiau pernai Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkas ir ūkininkas Aivaras Tamošaitis ryžosi jį modernizuoti. Jau metų pabaigoje iš pagrindų atnaujintame tvarte karves šėrė ir melžė automatinės sistemos.

„Metai buvo labai dinamiški, nes įvyko nemažai pokyčių. Vietoj to, kad atsisakytume pieno ūkio, jį modernizavome. Mirus šalia ūkininkavusiam uošviui, sujungėme du ūkius ir įrengėme modernią fermą su pažangiomis technologijomis“, – sako Upynos seniūnijoje mišrų ūkį valdantis A. Tamošaitis.

Naujos fermos ūkininkas nestatė, o modernizavo seną, uošvių turėtą. Pasak jo, uošviai savo karves laikė gana didelėje fermoje, kuri iki tol išnaudota tik maždaug 20 procentų.

Nusprendus jungti ūkius, senos fermos karkasas panaudotas moderniems sprendimams diegti: ne tik pakeistas karvių laikymo tipas iš pririšto į palaidą, bet ir atnaujintas visas vidus: pradedant apšvietimu, guoliavietėmis, baigiant automatizuotu šėrimu ir melžimu.

Fermoje įdiegti du melžimo robotai, galintys melžti apie 130 karvių. Šiuo metu atnaujintoje fermoje laikoma apie 100 karvių, nors iš viso joje tilptų 200 gyvulių. Tad bandą A. Tamošaitis planuoja plėsti – tam turi nemažai telyčaičių, tad greitu metu ferma turėtų būti maksimaliai užpildyta.

Projektą įgyvendino per metus

„Apsisprendę modernizuoti pieno ūkį, 2021 m. lapkritį pridavėme projektą ES paramai gauti. Sulaukę patvirtinimo, sutelkėme visas jėgas, aukojome visą vasarą, nes daug ką patys darėme, ir per metus sugebėjome projektą įgyvendinti. Dar trūksta tam tikrų dalykų, tačiau tai tik smulkmenos, kurias iki pavasario pabaigsime, o ferma jau funkcionuoja“, – sako Šilalės r. ūkininkas, savarankiškai ūkininkaujantis jau 13 metų.

Jis neabejoja, kad modernūs automatizacijos sprendimai – neišvengiami pieno ūkiuose: jie ne tik palengvina darbus, bet ir padeda lengviau išgyventi įvairių rizikų kontekste, kurių šiais metais jaunas ūkininkas mato ne vieną.

Nerimą kelia gerokai išaugusios trąšų, degalų kainos ir vis pasigirstančios kalbos apie pieno supirkimo kainos mažinimą. „Jei dabar kaina sukasi apie 40 ct/l, tai supirkėjai prognozuoja, kad artimiausią pusmetį ji turėtų nukristi iki 30 centų. Tad įvertinus gerokai išaugusias išlaidas, rizikų tikrai yra nemažai. O svarbiausia, kad visiems tiems dalykams mes negalime daryti jokios įtakos, tad liks tik kažkaip išgyventi“, – pastebi ūkininkas, vildamasis, kad išgyvenimą palengvins dėl automatizacijos padidėjusi pieno gamyba.

Jo teigimu, automatizacija leidžia sukurti ir geresnes sąlygas darbuotojams, kurių darbas gerokai palengvėjo, atsirado daugiau laisvo laiko, nes nereikia kiekvieną dieną keltis ketvirtą ryto, užtenka į fermą ateiti 8 valandą.

Mišrus ūkis atveria investicines galimybes

„Aišku, darbo vis dar yra gana nemažai, bet jis visiškai kitoks – įdomesnis, lengvesnis. Neabejoju, kad tai anksčiau ar vėliau turės ateiti į kiekvieną 100 ar daugiau melžiamų karvių turintį ūkį, kitaip nebus įmanoma, nes visą savo gyvenimą leisti fermoje nėra įdomu. Be to, sprendimai pieno ūkyje turi būti kardinaliai kitokie nei buvo lig šiol, jei norime, kad šis darbas būtų patrauklus ir jauniems specialistams“, – įsitikinęs A. Tamošaitis, kartu su šeimos nariais ir fermos darbuotojais šiuo metu besimokantis dirbti kitaip.

Jis džiaugiasi, kad senosios ūkio melžėjos ir fermos darbininkai su pasikeitusio pobūdžio darbu puikiai susitvarko. Iš viso šeimos ūkyje, kadangi kooperuotai dirba su šalimais ūkininkaujančiais ir pieno ūkį turinčiais tėvais, įdarbinti 4 samdomi darbuotojai. Bendrai Tamošaičiai 180 ha skiria pievoms ir kukurūzams, 300 ha – grūdiniams augalams.

Pasak Aivaro, jei ūkininkautų bent šiek tiek geresnėje žemėje, gyvulininkystės, ko gero, neplėtotų, nes viena ši šaka nelabai turi perspektyvų, tačiau Šilalės rajonas be gyvulių neįsivaizduojamas, todėl grūdininkystė ir gyvulininkystė papildo viena kitą.

„Tiesą sakant, nemažai mūsų krašto pieno ūkius turinčių ūkininkų gerokai padidino javų plotus, nes mėšlas leidžia išsiversti su mažesniu trąšų kiekiu, o mišraus ūkio pelningumas didesnis, diversifikavimas suteikia didesnį stabilumą. Aišku, mišriame ūkyje sudėtingiau dirbti, kaštai didesni, bet finansinis saugumas ir investicinės galimybės atsiranda visai kitos“, – sako Šilalės r. ūkininkas A. Tamošaitis.