Kaunas. Kol žiemkenčiai po sniegu, laikas apgalvoti pavasarinio tręšimo strategiją. Kiek reikės azoto trąšų vegetacijai prasidėjus, nemaža dalimi priklauso nuo to, kokie mineralinio azoto kiekiai yra dirvoje. Rudeniniai tyrimai parodė, kad mineralinio azoto dirvožemyje visoje Lietuvoje yra mažai ir per žiemą jo tikrai nepadaugės.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovo profesoriaus Gedimino Staugaičio (nuotr.), mineralinio azoto kiekio dirvožemyje stebėsena žemės ūkio naudmenose buvo vykdoma spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje.

„Šie tyrimai kasmet atliekami Žemės ūkio ministerijos užsakymu ir žemdirbiams yra svarbūs dėl kelių priežasčių. Pirma, po vegetacijos sezono galima įvertinti, kiek mineralinio azoto liko įvairiuose dirvožemiuose po skirtingų augalų bei tręšimo ir pagal tai spręsti, ar efektyviai naudojamos azoto trąšos. Antra, gauti duomenys leidžia prognozuoti kiek augalams mineralinio azoto liks dirvožemyje iki pavasario ir planuoti pirmuosius pavasarinius tręšimus", - sako G. Staugaitis.

Dažni lietūs išplovė azotą į gilesnius dirvožemio sluoksnius

Mineralinio azoto stebėsena šį rudenį vykdyta įvairiose šalies vietose įrengtose 267 aikštelėse, o dirvožemio ėminiai laboratoriniams tyrimams imti 0-30 ir 30-60 cm, o dalyje aikštelių ir iš 60-90 cm sluoksnio.

Atlikti tyrimai parodė, kad mineralinio azoto dirvožemyje visoje Lietuvoje yra mažai. Dirvožemių, turinčių mineralinio azoto labai mažai ir mažai Rytų Lietuvoje nustatyta 85 proc., Vakarų - 70, Vidurio - 63 procentai.

„Toks mažas mineralinio azoto kiekis buvo rastas tik kelis kartus per dešimtmetį, o jo sumažėjimo priežastis taip pat aiški - kritulių liepos-rugpjūčio mėnesiais iškrito dvigubai daugiau negu įprasta. Todėl daug mineralinio azoto išsiplovė į gilesnius dirvožemio sluoksnius, o dalis - per drenažą į upelius ir upes", - paaiškino G. Staugaitis.

Mineralinis azotas Lietuvos dirvožemio rajonuose. NORĖDAMI MATYTI DIDESNĮ VAIZDĄ, SPAUSKITE ŽEMĖLAPIO ILIUSTRACIJĄ

Išsiplovimo procesas ypatingai intensyviai vyko lengvuose dirvožemiuose, kurių daug Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Smėliuose mineralinio azoto 0-60 cm sluoksnyje vidutiniškai rasta 48,3 kg/ha, priesmėliuose ir lengvuose priemoliuose - 54,0 kg ha^-1, ir kiek daugiau sunkiuose priemoliuose bei moliuose - 67,3 kg/ha.

Mineralinio azoto kiekį įtakojo auginami augalai ir priešsėliai. Mažiausiai jo 0-60 cm sluoksnyje liko po daugiamečių žolių - tik 25,8 kg/ha, po vasarojaus -44,5, po žiemkenčių - 55,5, o daugiausiai po kaupiamųjų augalų - 77,5 kg/ha. Šiuo metu auginamuose žiemkenčių bei žieminių rapsų plotuose mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 72,0 kg/ha, ir šis kiekis yra tik nežymiai mažesnis lyginant su kitais tyrimų metais, kas rodo, kad daugelis žemdirbių žiemkenčius azotu tręšė iš rudens.

Kiek daugiau - 60-65 kg/ha - mineralinio azoto dirvožemio 0-60 cm sluoksnyje nustatyta Vidurio Lietuvoje esančiuose Kėdainių, Radviliškio, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Šiaulių, Akmenės bei dalyje Panevėžio, Kauno, Raseinių, Kelmės savivaldybių žemės ūkio naudmenų plotuose. Tam įtakos turėjo sunkesnė dirvožemių granuliometrinė sudėtis ir intensyvesnės auginimo technologijos, tačiau šis nustatytas kiekis vis tiek buvo mažesnis, palyginti su kitų tyrimų metų tuo pačiu laikotarpiu.

60-90 cm sluoksnyje mineralinio azoto buvo nedaug ir jo kiekiui didžiausios įtakos turėjo granuliometrinė sudėtis. Rytų Lietuvoje šiame sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai rasta 9,2, Vakarų - 11,9 ir Vidurio - 15,3 kg/ha.

Apibendrinant tyrimus galima teigti, kad 2016 metų rudenį mineralinio azoto dirvožemyje rasta nedaug, todėl pavasarį ankstyvas žiemkenčių bei žieminių rapsų tręšimas azotu bus labai svarbus.

„Azoto trąšų normos pavasarį žemės ūkio augalams turėtų būti didesnės, tačiau nebūtina daug azoto su mineralinėmis trąšomis išberti per pirmąjį tręšimą. Pavasarį mineralinio azoto kiekio dirvožemyje padidėjimo laukti nereikėtų, nes žiemą iš augalinių liekanų mineralizuojasi tik labai maža azoto dalis arba mineralizacija visai nevyksta. Jei žiema bus lietinga ir be pašalo, tai mineralinio azoto kiekis dirvožemyje gali dar sumažėti", - įspėja tyrimus apibendrinę mokslininkai.

Sieros kiekis dirvoje ypač svarbus rapsams

Augalams labai svarbus ne tik azotas, bet ir siera, nes esant jos trūkumui augalai prastai įsavina azotą, nors jo dirvožemyje gali būti pakankamai. Dėl to, tuose pačiuose surinktuose dirvožemio ėminiuose, tačiau mažesne apimtimi, atlikti ir mineralinės sieros tyrimai. Jos didžiąją dalį sudaro sulfatai, kurie dirvožemyje yra taip pat labai judrūs, kaip ir nitratai.

Tyrimai parodė, kad Lietuvoje mineralinės sieros dirvožemyje rudenį buvo labai mažai ir mažai - 57,8 proc. tirto ploto. Mineralinės sieros kiekį dirvožemyje, kaip ir mineralinio azoto, įtakojo tie patys veiksniai. Jos mažiausiai rasta lengvuose dirvožemiuose, pievose ir ganyklose, po vasarojaus ir mažesnio intensyvumo žemės ūkio gamybos ūkiuose.

„Pavasarį mineralinės sieros dirvožemyje stebėsena tiksliau parodys, kiek iš 42,2 proc. vidutinį ar didelį jos kiekį turinčių plotų pereis į mažai turinčius", - pastebėjo G. Staugaitis.

Mažai ir vidutiniškai mineralinės sieros turinčiuose dirvožemiuose sierai reiklius rapsus reikėtų tręšti 20-40 kg/ha, o mažiau reiklius augalus (javus, cukrinius runkelius, kukurūzus, pupas ir bulves) - 10-20 kg/ha sieros normomis.

MŪ inf.