Kaunas. Nesvarbu, kokios veislės mėsinius galvijus pasirinksite auginti. Svarbiausia, kad rūpintumėtės jų genetika, nes gerai karvių genetikai išgryninti reikia dešimtmečio. Taip seminare Lietuvos mėsinių galvijų augintojams ir specialistams kalbėjo patyręs selekcininkas iš Prancūzijos.

Pirmą kartą Lietuvoje viešėjusio Prancūzijos limuzinų veislininkystės programos vykdytojo Pjero Rojaus (Pierre Roy), kuris yra sukaupęs milžinišką patirtį gerinant mėsinių galvijų genetiką, pasiklausyti atvyko ūkininkai, gyvulininkystės specialistai, studentai. Jis kalbėjo apie mėsinių galvijų veislines vertes ir jų kuriamą pridėtinę vertę, apie veislinių verčių skirtumus tarp skirtingų veislių galvijų, genominio vertinimo perspektyvas. Daug dėmesio svečias skyrė temai apie Lietuvoje dar itin retai taikomą mėsinių galvijų sėklinimą ir jo ekonominę naudą.

Prancūzijos limuzinų veislininkystės programos vykdytojui Pjerui Rojui (dešinėje) seminare talkino Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas

Pasak prancūzų lektoriaus, jo šalyje, limuzinų tėvynėje, atlikti eksperimentai rodo, kad sėklinant mėsines karves gaunami geresni rezultatai negu kergiant. Ir jeigu ūkyje nevyks teisingas selekcinis darbas, tai kergiant karves banda visai negerės. „Ir tik per 10 metų įmanoma pamatyti selekcijos įtaką bandai. Tiek laiko reikia karvės genetikai išgryninti", - tvirtino P. Rojus.

Prancūzų selekcininkų atlikti tyrimai nustatė, jog genetinė įtaka naudojant sėklinimo bulius, palyginti su kergimo buliais, yra didesnė. Todėl ir bandos genetinė vertė, karves sėklinant, bus žymiai geresnė, nes tai reiškia lengvesnį karvės veršiavimąsi, geresnį augimą, raumeningumą ir penėjimąsi, geresnį skeletą, pieningumą ir veislinį galvijo indeksą. Taigi sėklinimas, P. Rojaus teigimu, per 10 metų gali žymiai pagerinti gyvulio veislinę vertę.  Jis taip pat pastebėjo, kad kiekviena veislė turi savo genetinį vertinimą ir jo negalima lyginti su kitos veislės.

Lektorius aptarė ir genetikos ekonominį efektą. „Buliaus vertė ne iš dangaus nukrenta - tam reikia dirbti ir tai nėra lengva. Tik po 4 generacijų, naudodami sėklinimo bulius, turėsite daugiau kaip 80 kg didesnį karkaso svorį palyginti su kergimo buliais", - aiškino prancūzų specialistas. Per pirmuosius trejus metus skirtumas tarp sėklinimo ir kergimo bulių pasireiškia 15 proc. didesnėmis pajamomis.

„Taigi, mano pasiūlymas - sėklinti. Žinoma, su patikrintais buliais. Nes internete galite rasti daug pasiūlymų su gražiomis bulių nuotraukomis, bet jie nėra patikrinti ir nežinia, kokie bus jų palikuonys", - pastebėjo P. Rojus, pridūręs, kad ir Prancūzijoje dar daug ūkininkų renkasi bulius pagal išvaizdą paveikslėlyje.

„Veislininkystės tikslas - gera karvė, vienas veršelis iš karvės per metus, geras augimas ir penėjimasis, karvės pieningumas. Ir, aišku, maža produkcijos savikaina", - aiškino P. Rojus. O gera genetika - tai gyvulio produktyvumas, skeletas, geros stiprios kojos, gera augimo sparta iš tėvo pusės. Prancūzijos Nacionaliniame veislininkystės institute atlikti ekonominio veislių efektyvumo tyrimai parodė, kad 16 proc. pajamų ateina iš motinos pusės, tai - augimo potencialas ir pieningumas, 14 proc. pajamų lemia vaisa (iš motinos pusės), dar 14 proc. - veršiavimosi lengvumas, 11 proc. - augimo sparta, 10 proc. - karkasas. „Tokie rezultatai gauti iš tūkstančių bandų. Taigi, jeigu bandoje gera vaisa, geras penėjimasis, pieningumas, jūs gaunate 54 proc. daugiau pajamų. Ir nesvarbu, kokią mėsinių galvijų veislę pasirinksite, nes jos visos geros - viskas priklauso nuo bandos vadybos ir produkcijos. O ateityje geresnį ekonominį efektą turėsite, jeigu sėklinimui naudosite tik patikrintą bulių", - tvirtino selekcininkas.  

Lietuvoje mėsiniai galvijai sėklinami dar labai retai. Tačiau ir Prancūzijoje sėklinama dar nedaug mėsinių bandų -10-35 proc., priklausomai nuo veislės. O pieninių bandų šioje šalyje sėklinama 90 procentų.

„Genetika būsimiems palikuonims turi 50 proc. įtakos. Taigi, jeigu pasirinksite gerą tėvą savo karvėms, uždirbsite daug pinigų", - žadėjo P. Rojus.  

Gintaras Kascėnas, UAB „Litgenas" generalinis direktorius, pritarė nuomonei, kad blogų veislių nėra, tik ūkininkams būtina įvertinti, kokiais tikslais jos bus naudojamos: „Kiekvienas mėsinių galvijų ūkis turi turėti savo strategiją ir galvoti, kuri selekcija jam geriausiai tinka. Mėsinių galvijų sėklinimas yra labai nepaprastas dalykas."

Jis ragino augintojus pasverti, ar ta veislinė vertė, apie kurią daug kalbėjo P. Rojus, atsvers rūpesčius, kuriuos jie patirs sėklindami. Juk reikia stebėti rują arba ją sinchronizuoti, gyvulį sugauti, fiksuoti, sėklinti, o visa tai sudaro papildomų išlaidų. Todėl ūkininkai turi įvertinti, ar tai jiems bus naudinga. „Tiems, kurie Lietuvoje turi elitines bandas ir prekiauja veisliniais gyvuliais, sėklinti galbūt apsimoka. Juk jiems reikia papasakoti pirkėjams galvijo istoriją apie tėvus, protėvius, veislinius indeksus, už ką jiems ir bus mokami pinigai... Bet turintiems prekinę 30 galvijų bandą, reikia gerai pagalvoti ir paskaičiuoti, kiek papildomi rūpesčiai kainuos", - perspėjo G. Kascėnas.

Gintaras Kascėnas ūkininkams patarė labai gerai pasverti savo galimybes prieš ryžtantis sėklinti mėsinius galvijus

Jo teigimu, Prancūzijos ir Vokietijos mėsinė galvijininkystė labai skirtinga. Madas užsako prancūzai, o vokiečiai yra protingi vartotojai. Ir vokiečiai sėklina dar mažiau mėsinių galvijų negu prancūzai.

„Mano įsitikinimu, mėsinėje galvijininkystėje svarbiausias efektas yra dirbti kuo įmanoma pigiau. Ir jeigu tuose ūkiuose, kur taikoma technologija kuo mažiau kištis prie gyvulių (tai labiau būdinga ekstensyvioms veislėms - hailendams, galovėjams), kurie ganosi didžiuliuose plotuose, jūs bandysite juos gaudyti ir sėklinti, tai gali būti netgi pavojinga. Jeigu su gyvuliais nuolat palaikomas kontaktas, jie yra jaukesni, todėl sėklinimo rezultatai bus geresni", - savo poziciją dėstė veislininkystės įmonės vadovas.

Kadangi milžiniškus pinigus kainuojančio buliaus iš pirmojo pasaulio dešimtuko nenusipirksi (kergimu jis niekada neatsipirktų), sėklinimas ūkininkui yra pigiausias būdas nusipirkti naujausią ir geriausią genetiką. Todėl G. Kascėnas pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra tokių mėsinių galvijų bandų, kurias ne gėda parodyti ir užsienio specialistams.

MŪ inf.