Kaunas. Sodininkai mėgėjai šiemet šiurpsta nuo puvinių gausos: dar net nesunokę ant šakų masiškai pūva obuoliai, slyvos, ant žemės krenta ir išsitaško saldžios, bet jau beveik visai supuvusios kriaušės. Kodėl?

Monilijos metai – taip šį sezoną pavadina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė. Ypač tai ryšku mėgėjiškuose soduose, nes profesionalai, kurie kruopščiai laikosi sodų apsaugos sistemų, sugeba apsaugoti vaisius nuo puvinių fungicidais.

„Moniliozė yra daug žalos sodininkams padaranti grybinė liga. Šiemet itin plito du šią ligą sukeliantys patogenai – Monilinia fructigena ir Monilinia laxa. Pirmoji patogenų rūšis sukelia rudąjį vaisių puvinį, o antroji – moniliozinę degligę. Pastaroji liga šiemet itin ryškiai pasireiškė vyšniose, taip pat ir kituose kaulavaisių soduose“, – pastebi A. Valiuškaitė.

Moniliozinė degligė pradeda ryškėti pavasarį, iš karto po žydėjimo – vaismedžių šakos atrodo kaip nušalusios ar nudegintos. Šaltas ir drėgnas oras kaulavaisiams žydint – pagrindinė sąlyga infekcijai plisti. Vėliau monilijos užpuola nokstančius, mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius.

Moniliozinė degligė nudžiovina kaulavaisių šakas – jos atrodo kaip apdegintos

Ant vaisių pasirodo nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios didėja ir gali apimti net visą vaisių. Jų paviršiuje atsiranda pilkai rusvų dulkingų, netvarkingai susitelkusių konidijų karpučių. Dalis sergančių vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis. Senų ligotų šakučių žievė sueižėja ir prasiveržia lipnūs syvai.

Žydėjimo metu į augalus patenka ir rudąjį vaisių puvinį sukelianti Monilinia fructigena. Tuo metu buvo palyginti drėgna ir vėsu (dėl to ir žydėjimas šiemet buvo ilgas), o tokios sąlygos palankios infekcijai išplisti. Užkratą gali platinti ir kenkėjai.

Supuvusios slyvos – dažnas vaizdas šiemet mėgėjų soduose

„Šalta drėgmė – taip dviem žodžiais būtų galima apibūdinti moniliozei plisti palankias sąlygas“, – paaiškina A. Valiuškaitė. Vėliau, kai pradeda nokti vaisiai, jeigu būna pakankamai drėgna, puvinys greitai plinta ir nuo vaisių ant vaisių.

Braškių augintojai šiemet privargo kovodami su antraknoze. Šiai ligai reikia, kad ilgai laikytųsi šilti ir drėgni orai. Pasirodė, kad, ko gero, jautriausia šiai ligai yra populiari tarp mūsų augintojų barškių veislė Asia.

Braškių antraknozė šiemet buvo sunkiai suvaldoma

„Antraknozei plisti palankūs šilti ir drėgni orai. Drėgmės periodas turėtų trukti nuo 12 iki 24 valandų ir laikytis aukšta temperatūra – 22–30 °C. Pastebėta, kad liga labiau aktuali ant juoda plėvele dengtų lysvių auginamoms braškėms. Palankiu ligai plisti vegetacijos periodu jautrių veislių braškių apsauga yra sudėtinga, nes sukėlėjo sporos lengvai plinta su vandens lašais ir greitai užkrečia kitas uogas“, – paaiškina mokslininkė.

Kaip elgtis su nukritusiais supuvusiais vaisiais? Teoriškai juos kompostuoti nebūtų gerai, bet praktiškai tai vienintelė ir dažniausiai naudojama išeitis jų atsikratyti. Patartina į komposto dėžę sumestus pūvančius vaisius pabarstyti kalkėmis, taip pat galima pridėti bakterinių preparatų, kurie spartina organikos skaidymąsi ir neutralizuoja kvapus.

Rudasis vaisių puvinys greitai plinta nuo vieno obuolio ant kito

Rugpjūčio drėgmė žadina soduose kitą pavojingą ligą – rauples. „Jau dabar matyti, kad soduose yra šviežių rauplių dėmių: ant vaisių ir lapų matosi toks šviežias pūkelis, kuris vėliau virs į tipiškas rauplių dėmes.

Profesionalūs augintojai dar gali suspėti nupurkšti sodus nuo rauplių – bet tik vėlyvųjų (žieminių) veislių obelis, kurių vaisiai bus skinami spalio pabaigoje, kad būtų išlaikyta privaloma karencija“, – rekomenduoja A. Valiuškaitė.

MŪ inf.