Varėna. Ūkininkai Lina ir Marius Lubai savo įkurtame 5 ha ūkyje augina įvairius uogakrūmius ir daržoves, parduoda jų šviežią ir perdirbtą produkciją.

Iš miesto kilę Lubai, po darbų užsienyje sugrįžę į Lietuvą, Dzūkijoje, Barčių kaime įsigijo seną sodybą miško apsuptyje ir 2019 m. įkūrė šeimos ūkį, kurį pavadino „Rūtų daržu“. O pavadinimas susijęs su tuo, kad taip seni kaimo gyventojai vadino visus metus prie jų sodybos žaliuojantį bruknyną miške.

Pasak Mariaus, jų ūkis nedidelis, bet yra visai netoli miesto ir gana judraus pagrindinio kelio, tai vietiniai gyventojai ir pravažiuojantys žmonės labai lengvai suranda ir užsukę vasarą ar rudenį gali nusipirkti ką tik nuskintų šviežių uogų, daržovių, o vėliau ir perdirbtos jų produkcijos.

Lubų ūkis šiuo metu neturi oficialaus ekologinio statuso, tačiau jie augina produkciją be chemijos, todėl ateityje ūkininkai planuoja registruoti ūkį kaip ekologinį.

„Iš pat pradžių pradėjome auginti braškes, sodinome ir kitus uogakrūmius, smidrus, prieskoninius augalus ir stengiamės užaugintos produkcijos didesnę dalį perdirbti. Tačiau dabar jau po truputį „gryninamės“, pasiliekame auginti tik mums pasiteisinusias augalų rūšis, iš jų pagamintus produktus ateityje tikimės papuošti ekologijos ženklu, o kol kas žymime kitu ženklu „Rakto skylutė“, – pasakoja L. Lubienė.

Ūkyje dirba tik jų šeima, neturi nei vieno samdomo pagalbininko.

Braškės – pagrindinės uogos

„Ūkyje nuo pat įsikūrimo auginame 1 ha braškių, uogas parduodame šviežias ir dalį jų džioviname ir dar kitaip perdirbame“, – sako Marius, kuris laukuose atsakingas už sunkesnius  darbus su technika, o Lina užsiima uogų perdirbimu tam skirtose patalpose, pati kuria receptūras, eksperimentuoja ir su daržovėmis, prieskoniniais augalais.

Pasikonsultavę su specialistais, Lubai pasirinko auginti skirtingo ankstyvumo braškių veisles – Rumba, Sonata, Malvina. O kai po dvejų metų atnaujino braškyną (kur labai padėjo parama kaimo plėtrai), dar atsirado ir kitos veislės – Magnus, Sonsation ir Polka.

„Dzūkijos žemė nėra pati tinkamiausia ūkininkauti, todėl gauname tik apie pusę uogų derliaus negu derlingoje žemėje, bet mums svarbu išauginti sveikas uogas, be cheminių preparatų“, – atvirai sako Marius.

Braškių lysvės įrengiamos su ant dirvos patiesta agrodanga, yra laistymo sistema, o tarpueiliuose vasarą pjaunama žolė. Per vegetaciją augalai pastiprinami ekologiškomis trąšomis.

Nuo 2020 m. buvusio braškyno plotas „ilsisi“, kitoje vietoje 2022 m. buvo pasodintas naujas braškynas, o ateityje planuojama užsodinti dar vieną lauką.

Braškių lysvės uždengtos plėvele, įrengta laistymo sistema

Kiti uogakrūmiai ir daržovės

Be braškių, Lubai savo ūkyje taip pat augina juodųjų serbentų, kurių plotą numatę išplėsti, nes didėja jų paklausa. Pradėję perdirbti braškių uogas, ūkininkai pastebėjo, kad pirkėjai pageidauja didesnės produktų įvairovės, todėl, be serbentų, pradėjo auginti ir šaltalankius, ir svarainius.

Pasak L. Lubienės, įvairesnės ir spalvingesnės džiovintos uogos, be pridėtinio cukraus, be  dažiklių iš uogų ir vaisių pagamintos juostelės labai mėgiamos pirkėjų. Žiemą ir pavasario pradžioje šie skanėstai gaminami iš šaldytų sodo gėrybių, todėl šeima darbuojasi visus metus.

Uogų ir vaisių juostelės

Iš daržovių ūkininkai jau 4 metus augina smidrus, kuriais apsodinta apie 30 arų. Gegužės mėnesį ūglius pradeda leisti žaliųjų smidrų veislės: Aspalim ir Xenolim, kuriuos parduoda šviežius. Smidrai tręšiami organinėmis trąšomis.

Be to, ūkininkai dar augina įvairius prieskoninius augalus, česnakus, arbūzus, Shitake grybus,  šiltnamiuose – agurkus ir pomidorus.

„Džiovinti pomidorai ir agurkai – pirkėjų labai mėgstamas užkandis. Pomidorus gardiname mūsų užaugintų ir išdžiovintų česnakų milteliais, bazilikais, kitomis žolelėmis, agurkus paskaniname česnakais ir petražolėmis, taip pat gaminame džiovintų pomidorų, česnakų ir bazilikų prieskonius be druskos“, – pasakoja L. Lubienė.

Ir pomidorus, ir agurkus augintojai džiovina

Pasitaikančios nesėkmės

Pernai pavasarį ir prieš 2 metus, kad išgelbėtų augalus, ūkininkams teko kovoti su -9–10 °C šalnomis, nes aplink yra durpingos pievos.

„Braškes dengėme plėvele, šilauoges purškėme vandeniu, o apie visą uogynų ir smidrų plotą dar buvome sustatę metalines statines, kur naktimis deginome šiaudus ir įsitikinome, kad dūmų uždanga tikrai padėjo”, – prisimena Marius.

Deja, vis tiek būta tam tikrų nuostolių – pernai nušalo maždaug 10 proc. plėvele uždengtų braškių. Gerai, kad išdygusius smidrus apkasus žemėmis, pavyko išgelbėti beveik visus. O šilauoges pavyko išsaugoti 100 proc.

M. Lubas sako, kad užpernai buvęs labai šlapias pavasaris, beveik iki birželio nuolat lijo, todėl ūkininkai negalėjo nei patręšti, nei kitaip pagerinti gyvenimo savo augalams. Nukentėjo smidrų ir braškių laukai. Dalis smidrų sunyko, o braškyne prasidėjo pašaknio ligos.

Nuo šalnų gelbėjo metalinėse statinėse naktį deginami šiaudai

Koks ūkis be vištų?

„Mūsų ūkyje ir vištos gyvena laisvai, į kiemą išeina kada nori. Net naktį durys būna praviros, ir džiaugiamės, kad gyvendami praktiškai miške, visai gerai sutariame su laukiniais gyvūnais. Tiesa, kol vištų „daržas“ nebuvo aptvertas, turėjome reikalų su lapėmis, bet paskui, kai aptvėrėme plotą, vištos saugios. O vėliau aptvėrėme ir uogynus (visas ūkis viename 5 ha sodybos plote), tai problemų visai neliko”, – sako Marius.

Vištų būrys irgi prisideda prie ūkio pajamų. Perpuvusį vištų mėšlą ūkininkai naudoja daržams tręšti, o uogynus ir smidrų plotą pastiprina įsigytomis galvijų mėšlo granulėmis.

Kur parduoda?

Lubai iš uogų ir vaisių pagamintą produkciją parduoda Vilniaus turguose, taip pat jų produktų galima įsigyti amatų namuose „Local House“ Vilniuje ir Kaune,  Žemės ūkio agentūros sukurtoje platformoje www.kaimasinamus.lt. Šios vietos vienija ūkininkus ir „mažus“ gamintojus bei kūrėjus.

Lina pastebi, kad Vilniuje turgelyje sunkiau sekasi parduoti šviežius smidrų ūgliukus, nes atrodo, kad juos jau daug kas augina, šių daržovių siūlo net 5–7 pardavėjai.