Kaip sekasi ūkininkauti tiems, kurie pasinaudoja parama jaunojo ūkininko įsikūrimui? Kokį kelia jiems tenka nueiti? Kokių išbandymų kyla? Ūkininkų istorijos, kurių patirtis – didesnė nei 10 metų.

Edgaras Mačiulskis, Raseinių r., Kalnujų kaimas

Ūkis – augalininkystės. Įkurtas 2008 metais. Auginami žieminiai rapsai ir kviečiai, vasariniai kviečiai, miežiai, žirniai. Dirbamos žemės plotas – 60 hektarų.

Edgaras paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui gavo 2009 m., būdamas 21-erių. Už paramos pinigus pirko traktorių. Vis dar patenka į jaunojo ūkininko kategoriją. Ūkininkauja kartu su tėvais, kurie turi perpus mažiau dirbamos žemės. Jaunasis ūkininkas pluša ir tėvų ūkyje, visus darbus atlieka kartu su tėvu. Šis dažniausiai kulia ir purškia, o Edgaras labiau sukasi prie žemės dirbimo ir atlieka kitus ūkio darbus. Darbuotojų neturi, mat bendras ūkis nėra toks didelis, tad susitvarko.

Iš pradžių ūkis buvo ekologinis, bet paskui šios krypties atsisakė. Dabar ūkyje naudojami augalų apsaugos produktai, trąšos. „Ekologinis ūkis nepasiteisino – nuvylė derliai. Apskritai su tokiu ūkiu tvarkytis sekėsi sunkiai. Taigi dabar mano ūkis chemizuotas“, – pasakoja Edgaras. Derliais nesiskundžia – Raseinių r. žemės gana našios. Kviečių vidutiniškai kulia 5 t/ha, rapsų – 2–3 t/ha, miežių – apie 4 t/ha. Rekordiniais metais kviečių derlius siekė 8 t/ha. Produkciją veža į elevatorius. Sausų grūdų neskuba parduoti iškart – laiko nuosavame grūdų laikymo sandėlyje ir laukia palankesnių supirkimo kainų. Parduoda iš karto tik tada, jei kulia drėgnus grūdus, nes neturi džiovyklos.

Vis dėlto šį sezoną drėgni orai išbandymų sukėlė – derlius nedžiugino. „Gavau gerokai mažesnį žieminių rapsų derlių, nei tikėjausi. Sumažėjo kone perpus – iki 2 t/ha. Pradėjus kulti žieminius kviečius, sugedo kombainas, tad šįkart teko samdytis pagalbą“, – apie šio sezono praradimus pasakoja Edgaras. Nepaisant šių ir kitų išbandymų, Edgaras mėgsta ūkininkauti, ypač patinka javapjūtė. „Kuli, veži ir skaičiuoji, kiek uždirbi. O dar jei derlius geras, išvis smagu“, – sako E. Mačiulskis.

Per visus ūkininkavimo metus daugiausia investavo į techniką. Visą seną pakeitė nauja, nedirba ir su rusiška. Įsigijo daugiau padargų, didesnį traktorių, vilkiką su puspriekabe.

„Svarbu atnaujinti techniką, nes nauja ir moderni yra gerokai našesnė. Ji padeda daugiau uždirbti. Be to, artimiausiu metu galbūt išbandysiu tiesioginės sėjos technologiją. Manau, ne tik pagreitės darbas, bet ir pavyks sutaupyti. Apie tai svarstysiu, kai visiškai paaiškės dėl 2023–2027 m. laikotarpio paramos“, – pasakoja ūkininkas pridurdamas, kad planuose – dirbamų laukų plotą išplėsti iki 200 hektarų.

Kalbėdamas apie išbandymus ūkininkas ne kartą pamini labai permainingus orus, prie kurių jam prisitaikyti sudėtingiau, nes turi ir kitą darbą – ūkis nėra vienintelis pajamų šaltinis.

Atkuriamų pievų klausimas jaunąjį ūkininką irgi neramina. Nori plėsti ūkį, bet nėra žemių, tad pievas aria, o nuo kitų metų galbūt jas teks atkurti. Pasak Edgaro, tai dar labiau kiša koją. Apskritai dabartiniai reikalavimai, ypač aplinkosauginiai, jo manymu, yra pertekliniai.

„Bent jau kol kas reikalavimas mažinti naudojamų trąšų kiekį labai negąsdina, nes stengiamės su jomis nepersistengti, ypač dabar, kai gerokai pabrango. Tai, be kita ko, turėjo ir naudos – laukai tręšti nedaug, todėl nepavydėtini šiųmečiai orai žieminių kviečių beveik neišguldė, o vasarinius – tik truputį“, – aiškina jaunasis ūkininkas.

Zita Dargienė, Telšių r., Jonauskių kaimas

Ūkis – gyvulininkystės, ekologinis (anksčiau – augalininkystės). Įkurtas 2007 metais. Nuo 2013 m. auginami mėsiniai aubrakų veislės galvijai. Turi 280 ha žemės. Didžioji jos dalis skirta galvijams ganytis, pašarams, o 30–50 ha kasmet apsėjama javais. Iš grūdų irgi ruošiami pašarai. Ūkis priklauso dviem asociacijoms – Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų augintojų bei Lietuvos ekologinių ūkių.

Paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui gavo 2008 metais. Už pinigus įsigijo traktorių, kultivatorių, skutiką, sėjamąją ir purkštuvą – tokia buvo technikos parko pradžia.

„Užaugau kaime, tėvai visada ūkininkavo, tačiau studijuodama norėjau gyventi mieste. Svajonės išsipildė – trejus metus jame gyvenau, bet ten man trūko oro, jaučiausi kaip žuvis be vandens. Abu su vyru turėjome darbus: aš dirbau fizikos mokytoja, vyras – policininku. Vis dėlto nutariau įkurti jaunojo ūkininko ūkį. Taip ir prasidėjo...“ – apie pasirinkimą įsisukti į žemės ūkį pasakoja Zita.

Kai Zita pradėjo ūkininkauti, jai buvo 28-eri. Iš pradžių plėtojo augalininkystės ūkį, tik vėliau pakeitė kryptį. Tada buvo sunkūs metai, ieškojo žemės, tačiau šalia turimo sklypo laisvų plotų nebuvo – aplink jau veikė dideli ūkiai su patirtimi.

„Pretenduodama į paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui, radau nuomojamos žemės keturiose seniūnijose, tolimiausia buvo netgi už 35 kilometrų. Jaunojo ūkininko ūkį įkūriau dar studijuodama fiziką Šiaulių universitete ir dirbdama mokytoja. Penkiuose hektaruose pradėjau plėtoti augalininkystę. Pasirinką kryptį vysčiau 6 metus“, – trumpai ūkininkavimo pradžią apžvelgia Zita.

Vėliau ūkininkė nusprendė pasukti gyvulininkystės link. 2012-aisiais įsigijo 26 mėsines aubrakų veislės telyčaites. Ūkis nuo 2013 m. ekologinis, tad galvijai ganosi pievose, ėda ekologišką pašarą, kuris ruošiamas ūkyje. Šiuo metu turi apie 100 žindenių ir 100 prieauglio. Ūkininkė neslepia – Jonauskių apylinkių žemės nederlingos, tad vienam galvijui būtina skirti 2,5 ha žemės ūkio naudmenų. Jos manymu, gyvulių augintojai patiria mažesnę riziką nei tie, kurie turi augalininkystės ūkius.

„Nors dažnas žemdirbys teigia, kad grūdus užauginti lengviau, tačiau pasirinkus šią kryptį patiriamas nuolatinis stresas. Net laiku pasėjęs ir tinkamai prižiūrėdamas augalus nežinai, kokį derlių gausi, ar orai leis jį nuimti. Kiekviena pavasarinė šalna ar sausra, vasarinė kruša, per javapjūtę pliaupiantis lietus – nuolatinis galvos skausmas. Su galvijais ramiau ir rizika išsiskaido. Spręsdama, kokią kryptį pasirinkti, galvojau apie turimas žemes. Ne visos tinkamos grūdams auginti, be to, jos išsibarsčiusios po kelias vietas, laukai vienas nuo kito nutolę“, – kodėl pasirinko gyvulininkystės kryptį, pasakoja Zita. Ji taip pat pabrėžia, kad kitas gyvulininkystės ūkio pliusas – mažesnės darbo jėgos poreikis. Be to, ūkininkė ir pati daug ką daro, pavyzdžiui, vairuoja traktorių.

Jos teigimu, nors dažno ūkininko pradžia – tėvų duota žemė, tačiau jos atveju buvo kitaip – pirko žemių ir valdas plėtė savarankiškai. Iš pradžių ūkininkė turėjo 5 ha sklypą. 2007 m. plotai išsiplėtė iki 62 ha, 2008 m. – 84, 2009 m. – 129, 2010 m. – 147, 2013 m – beveik 150, o 2022 m. – iki 280 ha, iš kurių 20 ha nuomojasi. 

Z. Dargienė džiaugiasi, kad yra ūkininkė, ir nesiskundžia, o paklausta, kas sudėtingiausia, atsako, kad rasti laiko atostogoms. „Kai pats viską nuosekliai darai, domiesi naujovėmis, aktyviai dalyvauji programose, tikrai džiaugiesi tokiu pasirinkimu. Juk pats sau esi direktorius, darbo valandų neskaičiuoji, viršvalandžių taip pat. Be to, kas gali būti mieliau už buvimą gamtoje, apsuptyje mielų draugų – mėsinių galvijų“, – sako Zita, 2020 m. išrinkta Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininke.