Šakiai. Lukšių žemės ūkio bendrovė, dirbanti 3 400 ha žemės, skaičiuoja, kad javapjūtė jau persirito į antrąją pusę - nukulta 75 proc. visų javų. Kviečių derlius džiugina: iš 1 183 ha prikulta vidutiniškai po 8,13 tonų grūdų.
„Mes, Šakių rajono žemdirbiai, skaičiuojame, kad reikia kulti 7 tonas iš hektaro. Tačiau šiemet gamta mums atseikėjo daugiau. Mūsų bendrovėje susidaro didžiuliai kiekiai derliaus - vien kviečių prikuliame beveik 10 000 tonų", - džiugesio šiemetiniu derliumi neslepia Lukšių ŽŪB vyriausiasis agronomas Jonas Bakas.
Lukšiuose jau nukulti visi žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai, miežių nukulta maždaug 50 proc., o štai vasariniai kviečiai dar žali - laukiama jų visiškos brandos. „Žirniai dar nenukulti, bet jų turime tik 65 ha - tai juokas. Įskaičiuojant ir pupas, kurių auga 214 ha, šiam rytui mes esame nupjovę 75 proc. derliaus. Reikia trijų dienų miežiams, dienos žirniams ir poros dienų vasariniams kviečiams nukulti. Žodžiu, reikia savaitės gero oro ir javapjūtė bus baigta", - skaičiuoja J. Bakas.
„Kukurūzai - vėliausiai kuliami augalai, jų bendrovėje auginama 269 ha, iš jų 100 ha - grūdams", - sako Lukšių ŽŪB vyr. agronomas Jonas Bakas
Pradėjus javapjūtę, grūdai buvo 18,5 proc. drėgnumo, o paskui, kai nusistovėjo giedros dienos, tai grūdų net nereikėjo džiovinti - buvo tinkamos bazinės drėgmės. Žieminiai rapsai (jų šiemet auginta 410 ha) jau senokai nukulti, jų vidutinis derlius siekė 4,86 t/ha, o atskiri laukai atseikėjo ir per 5 tonas iš hektaro.
Lukšių bendrovė tikriausiai pirmoji Lietuvoje prieš kelerius metus pradėjo auginti žieminius miežius. Šiemet buvo jau ketvirtas jų auginimo sezonas, žieminių miežių byrėjo po 8,01 t/ha. Išbandyti šiuos javus bendrovei pasiūlė kompanijos „Syngenta" produktų plėtros vadovas Arnoldas Čepelė.
Pastebima tendencija, kad žieminiai miežiai mūsų šalyje kasmet populiarėja, jų derlingumo amplitudė - nuo 5 iki 10 t/ha. „Šiemet žieminių hibridinių miežių sėklos pardavėme maždaug 2 500 ha plotui apsėti", - sako A. Čepelė.
Buvę bendramoksliai kompanijos „Syngenta" produktų plėtros vadovas Arnoldas Čepelė ir Lukšių ŽŪB vyr. agronomas Jonas Bakas nuolat ryžtąsi įvairiems agronominiams eksperimentams - pradėti auginti žieminius hibridinius miežius buvo vienas iš tokių
Pasak J. Bako, žieminius hibridinius miežius verta auginti ne tik dėl didesnio derliaus. Pagrindinis šių javų privalumas - ankstyva pjūtis. Tai leidžia išnaudoti kombainą tada, kai dar nėra sunokusių kitų javų. Žieminiai miežiai kuliami anksčiausiai iš visų - prieš žieminius rapsus. Dėl ankstyvo derliau nuėmimo žieminiai miežiai yra puikus priešsėlis žieminiams rapsams.
Tiesa, patyręs agronomas J. Bakas mano, kad labai išplėsti žieminių miežių plotų nereikėtų - jų reikėtų auginti tiek, kiek po jų planuojama užsėti žieminių rapsų. „Jei po žieminių miežių nesėji žieminių rapsų, gali prisidaryti problemų: žieminiuose javuose miežiai gali būti kaip priemaiša. Neslėpsiu, man ir antrais metais kviečiuose teko matyti žieminių miežių priemaišų. Todėl būtina labai gerai išlaikyti tinkamą augalų kaitą", - pataria J. Bakas.
Vėliausiai iš visų auginamų augalų bus imamas kukurūzų derlius - planuojama juos kulti spalio pradžioje. „Tikriausiai rekordinio kukurūzų derliaus nebus, nes vasaros pradžioje juos alino sausra. Bet dabar kukurūzų pasėliai atrodo gerai", - sako J. Bakas.
Bendrovėje šiemet auginama 269 ha kukurūzų, iš jų 100 ha - grūdams. Paprastai žaliosios kukurūzų masės gaunama nuo 40 iki 50 ha, pagrindinė veislė - NK Ravello. Nukūlus grūdams augintų kukurūzų derlių (jų kuliama 10-12,5 t/ha), grūdai traiškomi į grūdainį ir kemšami į žarnas. Apie 1 000 tonų tokio grūdainio sušeriama bendrovėje laikomiems gyvuliams (auginama 900 melžiamų karvių ir prieauglis). Dalis kukurūzų grūdų lieka ir pardavimui.
Bendrovėje išaugintos pupos irgi naudojamos gyvulių pašarui - jų kasmet sušeriama apie 700 tonų. Pupos pašarams su grūdiniu malūnu sumalamos į miltus ir puikiai papildo galvijų racioną.
Lukšiuose, kaip ir kituose ūkiuose, javapjūtės darbai persipina su dirvų ruošimu rudeninei sėjai. Bendrovėje laikomasi taisyklės: po ankštinių augalų ir po rapsų prieš sėjant žieminius kviečius dirvos neariamos, o po javų sėjant javus, žemė visada suariama - tai viena iš svarbių agrotechninių ligų prevencijos priemonių.
Lukšiuose jau spėta pasėti 330 ha žieminių rapsų. „Kelioms dienoms darbus sustabdė prasidėjęs lietus, bet planuojame, kad šią savaitę baigsime sėti numatytus 500 ha rapsų", - sako ūkio agronomas Jonas Bakas.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Tikrins, ar laikomasi draudimo tręšti mėšlu ir srutomis
2024-11-26 -
Suskaidyta žemė: kaip optimizuoti valdas
2024-11-26 -
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)