Vilniaus r. / Kauno r. Dėl putinų vaisių vertingų maistinių ir gydomųjų savybių pastaruoju metu vis labiau šie augalai populiarėja sodybose, veisiami putinų sodai.

Apie šių retų augalų auginimą ir sveikatai naudingų produktų gamybą patirtimi dalijasi ūkininkai Irma ir Giedrius Kaukai bei Monika ir Marius Pociai.

Putinų, šermukšnių ir šeivamedžių sodas

Vilniaus r. ūkininkai Irma ir Giedrius Kaukai augina retus sodo augalus – sodinius šermukšnius, putinus ir šeivamedžius.

Prieš 7 metus šeima iš miesto nusprendė persikelti arčiau gamtos, į ramią vietą Vilniaus r. Ponasų k. ir pradėti kurti natūralesnį, žalesnį gyvenimą. 

Kaukai pasistatė namą ir aplink sodybą esančiuose 10 ha laukuose tvarkingai eilėmis pradėjo sodinti retų sodo augalų – sodinių šermukšnių, putinų ir šeivamedžių sodą. Jų nuomone, jau išpopuliarėjusių šilauogių Lietuvoje užtektinai prisodinta, todėl norėjosi pradėti įdomesnių, sveikatinimui tinkamų produktų gamybą.

Pasak Giedriaus, jau ketverius metus dera 1 ha sodinių putinų Kijevskaja sadovaja ir kiti sodiniai putinai, 2 ha apie penkiolikos skirtingų veislių šermukšnių ir 1 ha juodauogių šeivamedžių.

„Džiaugiamės ir grožimės savo ugdomu sodu visais metų laikais, įspūdingiausiai jų krūmai atrodo rudenį, kurie iš toli vilioja ryškiomis uogomis. Neplanuojame didinti ploto ir tapti industriniu ūkiu, nes patys skiname jų derlių”, – sako I. Kaukienė.

Irma ir Giedrius Kaukai

Sulčių spaudykla ir vyninė

Sodyboje šalia namo šeima pasistatė atskirą pastatą, kur įsirengė vaisių sulčių spaudyklą ir vyninę.

Pasak I. Kaukienės, nuo vieno sodinių putinų krūmo galima priskinti iki 10–15 kg vaisių, kurie sukaupia mažiau glikozido viburnino, todėl yra švelnesnio skonio ir tinka jau ne tik kaip vaistiniai augalai, bet ir gaminti sultims, sirupui, netgi išskirtinio skonio vynui.

„Sunokusius putinų vaisius nuskiname rugsėjį–spalį ir tuoj pat spaudžiame sultis, nes jų nešaldome. Dalį sulčių pasterizuojame ir supilstome į butelius, iš kitos dalies šviežių sulčių gaminame vyną ir sirupus”, – pasakoja I. Kaukienė.

Putinų derlius jų sode nebuvo labai gausus – pavasarį žiedus pakando stipri šalna, todėl sulčių pagamino mažiau nei kasmet, bet tikisi, kad užteks visiems norintiems.

Iš putinų vaisių pagamintas sultis, sirupus ir vyną ūkininkai realizuoja Lietuvoje – mugėse, Vilniuje Kalvarijų ir Benedikto turguose, taip pat internetinėje parduotuvėje.

Nuo vieno sodinių putinų krūmo galima priskinti iki 10–15 kg vaisių

Kaip auginami sodiniai putinai?

Putinai mėgsta drėgmę. Pasak Giedriaus, žemesnėje sodo vietoje, drėgnesnėje priemolio dirvoje įveistas 1 ha sodinių putinų sodas. Jų sodinukai pasodinti 4 x 3 m atstumais, kad geriau būtų apšviesti saulės ir augtų sveiki.

Tam, kad vasarą per sausras putinams nepritrūktų drėgmės, ūkininkai įrengė kapiliarinę laistymo sistemą ir augalus laisto tvenkinio vandeniu.

Putinų krūmai tręšiami irgi per laistymo sistemą: pavasarį, prieš žydėjimą – kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu, o rudenį, nuskynus vaisius, – kalio ir fosforo trąšomis. Anksti pavasarį, prieš pumpurų sprogimą, krūmai profilaktiškai nuo kenkėjų ir ligų purškiami 5 proc. karbamido tirpalu.

Paskui, per vegetaciją, ūkininkai chemines augalų apsaugos priemones naudoja tik esant būtinumui, pavyzdžiui, užpuolus amarams. Tam, kad visada sodas būtų tvarkingas, jie krūmus geni, traktoriumi pjauna žolę.

Putinai sėkmingai ištveria lietuviškas žiemas, todėl nereikia jokių papildomų apsaugos priemonių.

Putinų sodinukai pasodinti 4 x 3 m atstumais, kad geriau būtų apšviesti saulės ir augtų sveiki

Tęsia senelių tradiciją

Kauno r. Antalkių km. Monika ir Marius Pociai su šeima įsikūrę senoje senelių sodyboje, tęsdami šeimos tradicijas, įveisė putinų sodą ir jų išaugintus vaisius įvairiai perdirba.

Pradžioje 2016 m. ūkininkai pasodino 10 paprastojo putino (Viburnum opulus) krūmų, o vėliau plantaciją išplėtė iki 1,5 ha.

Monika ir Marius Pociai

Jau trečią rudenį po pirmųjų šalnų Pociai nuskina sunokusius putinų vaisius, nes šaltis pagerina specifinį jų skonį, sumažina kartumą, ir uogos tampa saldesnės.

Prieš ketverius metus ūkininkai įsirengė cechą, kad perdirbtų išaugintą putinų produkciją. Jei iki vaisių skynimo nepavyksta sulaukti šalnų, tuomet jie nuskintus vaisius šaldo specialiame šaldiklyje, iki -28 °C temperatūroje. Užšalusios uogos vėliau specialia įranga atskiriamos (nupurtomos) nuo šakelių, lapų, nešvarumų ir paruošiamos perdirbti.

„Dalį švarių uogų vakuumuojame į specialius šaldymui skirtus maišelius po 500 g, o iš kitų spaudžiame sultis, gaminame sirupą, guminukus, ledinukus, taip pat dalį produkcijos skiriame midui ir kombučiai gaminti”, – pasakoja M. Pocė.

Pociai su specialia sulčiaspaude iš uogų išspaudžia tirštas sultis, nes su centrifuga pavyksta atskirti vertingą minkštimą nuo luobelės iki kauliukų ir juos paskui pašalinti (kad jų nepatektų į sultis dėl mūsų organizmui nenaudingų medžiagų).

Pasak Monikos, paskui sultys pasterizuojamos, išpilstomos į butelius. Atidarius butelį, sultis tinka vartoti apie mėnesį, jas laikant šaldytuve.

Spaudžiamos tirštos sultys (be kauliukų)

„Putinų sirupą gaminame iš sulčių su medumi (1:1), kurį perkame iš netoliese esančių gerai žinomų bitynų. Nei sulčių, nei medaus nekaitiname, todėl visas procesas šiek tiek užtrunka“, – pasakoja Monika.

Vaikų mėgstami guminukai gaminami iš putinų sulčių, gyvūninės kilmės želatinos ir gliukozės. Iš putinų sulčių gaminant natūralias pastiles, pirmiausia iš jų specialiu aparatu išgarinamas vanduo, paskui gauta masė išdžiovinama ir sumala. Tada milteliai sujungiami su klampia gliukozės mase (25 proc.:75 proc.). Gana intensyvaus skonio putinų čiulpinukai tinka numalšinti gerklės skausmą ir palengvinti atsikosėjimą.

Iš putinų sulčių taip pat gaminamas midus ir kombučia – fermentuotas, gazuotas gėrimas.

Pociai iš putinų uogų pagamintą produkciją laiko vėsiame rūsyje, kur temperatūra visus metus būna apie 5–6 °C šilumos.

Putinų masė džiovinama iki miltelių ledinukams gaminti

Trumpai apie auginimą

Pociai paprastųjų putinų sodinukus sodino saulėtoje vietoje anksti pavasarį į derlingą, laidžią ir purią priemolio dirvą, 5 m atstumu.

Šie sodo augalai auginami 2–4 m aukščio, krūmo formos ir kasmet genimi pavasarį ir papildomai rudenį, nuimant uogų derlių.

Kadangi ūkininkai putinus augina ekologiškai, todėl papildomai jų netręšia cheminėmis trąšomis, o tik po krūmais mulčiuoja nupjauta žole. Per sausras tenka augalus laistyti, nes jie mėgsta drėgną dirvą.

Vertingi vaisiai

Paprastojo putino (Viburnum opulus) ir sodinių putinų vaisiai yra vartojami maistui ir pasižymi vaistinėmis savybėmis.

Putinų sultys ir iš jų pagaminti kiti produktai, kaip natūralus vitaminingas papildas, šaltuoju sezonu gelbsti nuo peršalimų ir kosulių. Putinų uogos turi specifinį aromatą ir skonį, vieniems – labai patinka, kitiems – mažiau, tačiau šaltojo sezono metu daug žmonių pradeda ieškoti šio rūgštaus sodraus skonio.

Prinokusiose paprastųjų putinų uogose yra cukrų apie 8 g/100 g, organinių rūgščių apie 1,6 g/100 g, vitamino C –75–82 mg/100 g, vitamino P – 300–500 mg/100 g, karoteno – apie 2,5 mg/100 g, rauginių medžiagų ir dervų – apie 3 g/100 g, taip pat gausu pektinų, baltymų, mineralinių ir kitokių medžiagų. Specifinį, ne visiems patinkantį šviežių putinų uogų kvapą lemia valerijono rūgštis bei jos eteriniai junginiai.