Vilnius. Vasarą prasidėjęs javų ir rapsų derliaus nuėmimas daugelyje šalies savivaldybių iš esmės baigtas. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, nenupjauti liko tik nedideli vėliau bręstančių kultūrų plotai, pirmiausia, grikių.

„Javapjūtė ūkininkams šiemet buvo ganėtinai sudėtinga. Lietingi orai ne tik trukdė vykdyti darbus laukuose, bet ir pablogino grūdų kokybę. Visgi bendras šalies grūdų aruodas išliko panašus kaip ir ankstesniais metais", - teigia Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas.

Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje nupjauta 95,1 proc. grūdinių augalų ir 95,7 proc. rapsų pasėlių. Remiantis seniūnijų duomenimis, surinktais iš ūkininkų, vidutinis grūdų derlingumas 4,3 t/ha, rapsų - 2,9 t/ha.

Per antrąją rugsėjo mėn. savaitę iš šalies augintojų nupirkta 85 tūkst. tonų grūdų (įskaitant ankštinių augalų grūdus) ir 5,1 tūkst. t rapsų sėklos.

Išankstiniais duomenimis, nuo derliaus nuėmimo pradžios šiais metais iš šalies augintojų supirkta 1,2 mln. tonų įvairių rūšių grūdų, 0,17 mln. tonų ankštinių augalų grūdų bei 0,18 mln. tonų rapsų sėklos. Praėjusiais metais skaičiai buvo šiek tiek didesni: supirkta 1,33 mln. tonų įvairių rūšių grūdų (įskaitant žirnius ir pupas) ir 0,3 mln. tonų rapsų sėklos.  

Tarptautinė grūdų taryba (IGC) prognozuoja, kad  2016-2017 m. pasaulyje turėtų būti sunaudota  2 045,8 mln. tonų grūdų, o tai būtų 3,20 proc. daugiau nei 2015-2016 m.

Grūdų sunaudojimo padidėjimas pasaulyje prognozuojamas dėl išaugusios bendros grūdų pasiūlos ir nedidelės grūdų kainos, kuri skatina grūdų sunaudojimą pašarams. Grūdų sunaudojimas pašarams turėtų didėti ir dėl laukiamos didesnės kukurūzų pasiūlos bei kitų grūdų prastos kokybės.

IGC duomenimis, grūdų atsargos 2016-2017 m. turėtų siekti 492,1 mln. tonų ir tai būtų 23,1 mln. tonų daugiau, nei 2015-2016 derliaus metų pabaigoje. Tai būtų pačios didžiausios grūdų atsargos pasaulyje per paskutinius penkiolika metų.

ŽŪM inf.