Basf 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 19 m1
Ūkis
Lietuviškos avižos vis labiau paklausios ir konkurencingos

Vilnius. Tinkamos auginimo sąlygos ir perdirbėjų pasitelkiamos naujausios technologijos, leidžiančios avižą pateikti kaip super maistą, sėkmingai plečia šios kultūros pasėlius Lietuvoje. Koks lietuviškų avižų potencialas?

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidento Karolio Šimo, tai, kad lietuviškos avižos paklausios ir konkurencingos, rodo per dešimtmetį gerokai augę ir 100 tūkst. ha perkopę pasėlių plotai.

Paklausą didina ir mūsų šalies grūdų perdirbimo įmonių naudojamos naujausios technologijos, leidžiančias išsaugoti visas svarbiausias ir naudingiausias avižų medžiagas bei rinkoms pasiūlyti aukščiausios kokybės produktą.

Bioversija 2024 04 15 m7

Avižos – tvari investicija

Pasak „Malsena plus“ generalinio direktoriaus Mariaus Dužino, atėję į rinką jie atrado, kad Lietuvoje daugiausia auginamos pašarinės avižų veislės, tad norint paskatinti rinktis auginti maistines, pradėjo jų auginimo programą.

Šiandien joje dalyvauja daugiau nei 50 ūkininkų visoje Lietuvoje, o laukų plotai aprėpia tūkstančius hektarų. Įmonė nuolat plečia avižų produktų paletę ir ieško inovatyvių sprendimų, kaip pateikti vartotojui palankesnį sveikatai produktą. Be itin plataus avižinių dribsnių asortimento šiuo metu rinkai siūlomas ir unikalus Lietuvoje viso grūdo kapotų (steel-cut) avižų produktas. 

Įmonės „Grainmore“ vadovas Paulius Žukas teigia, kad avižos turi didelių perspektyvų visame pasaulyje, nes keičiasi vartotojų sąmoningumas, jie nori rūpintis savo sveikata. Avižų grūdai yra vieni mažiausiai alergizuojančių, turi žemą glikeminį indeksą, tinka vengiantiems glitimo. Avižų gėrimas pasirinkamas ir vietoj gyvūninės kilmės pieno, baltymų, ląstelienos ir vitaminų gausūs grūdai tinka ir ten, kur reikia spręsti maisto trūkumo problemas.

Anot P. Žuko, šios tendencijos, augantis poreikis, dėmesys kokybei augina paklausą. 100 proc. šios įmonės produkcijos yra iš avižų, 90 proc. jos eksportuojama.

Pasak jo, verta pastebėti, kad didžioji dalis avižų Lietuvoje yra perdirbama ir tik maža – eksportuojama neapdorota, tad būtina skatinti Lietuvos ūkininkus didinti avižų plotus. „Perdirbėjams ir ūkininkams avižos tapo tvaria investicija“, – sako P. Žukas.

Šalies perdirbimo įmonių pasitelkiamos naujos technologijos atveria vis platesnes galimybes. Pasak UAB „Galinta“ vadovo Marijaus Mazuch, kiekviena įmonė gamina kažką išskirtinio, tad kviečių eksportu garsėjanti Lietuva galėtų pretenduoti į lyderiaujančias pozicijas ir pagamintų avižinių produktų eksporte.

Norint padidinti avižinių produktų maistingumą šioje įmonėje pasitelkiama mikronizavimo (kaitinimo infraraudonaisiais spinduliais) technologija. 

Pasak M. Mazuch, jeigu žmogus turi galimybę gaminant patiekalus iš grūdų naudoti įvairius skaninančius priedus, tai gyvūnams ir gyvuliams toks maistingumo pakėlimas yra vienintelė natūrali galimybė gauti daugiau naudos iš to paties maisto kiekio. Todėl mikronizuotos avižos (ir kiti grūdai) yra plačiai naudojami kaip Premium kokybės pašarų pagrindas, kurie rinkoje kainuoja net brangiau nei gerai žinomų prekinių ženklų žmonių maistui skirta produkcija.

Vis labiau mėgiamos ir Lietuvoje, ir už šalies ribų

S. Krivicko įmonės „Fasma“ pardavimų vadovės Gintarės Bubelienės teigimu, lietuviai vertina avižas dėl jų maistinių savybių, lengvo virškinimo, tinkamumo įvairaus amžiaus žmonėms, greito paruošimo, kas ypač aktualu skubantiems žmonėms.

Pasak jos, dėl šių savybių, įmonė nejaučia pardavimų sezoniškumo avižų produkcijai, nes žmonės šiuos produktus gamina ir vartoja visus metus. 70 proc. įmonės gaminių parduodama Lietuvoje, kita dalis eksportuojama į Latviją, Estiją, Airiją, Libiją ir Vokietiją.

„Avižas auginame patys, dalinamės sėkla su kooperatyvų ūkiais, superkame jų užaugintas iš mūsų sėklos avižas, taip pat perkame ir iš kitų ūkio subjektų, jei aviža pagal kokybinius rodiklius yra tinkama mūsų perdirbimui“, – pasakoja G. Bubelienė. 

Jos teigimu, žemdirbiams ši kultūra paranki, nes mažiau pretenzinga auginimo sąlygoms, neblogas derlingumas pasiekiamas laikantis gana standartinių rekomendacijų, gerokai mažesnių investicijų į trąšas bei kitus priedus. 

Parengta: pagal LGPPA inf.
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos