Kaunas. Vėsūs orai ir sinoptikų prognozuojamos šalnos neramina braškių augintojus. Ūkininkai imasi įvairių nuo šalčio bent kiek galinčių apsaugoti priemonių - dangsto po atviru dangumi ir net šiltnamiuose augančias braškes, laukuose kūrena laužus. Šiemet prognozuojamas ir vėlyvesnis ankstyvųjų uogų derlius.

„Esame labai sunerimę ir galvojame, kaip gelbėti braškes. Jei bus, kaip žada sinoptikai, aštuoni laipsniai šalčio dirvos paviršiuje, tai jau net po priedangomis tokios temperatūros braškių žiedai neatlaiko. Tai jau nebe šalna, bet tikras šaltis. Imamės visokių priemonių, kad apsaugotume būsimą derlių. Šiltnamiuose dangstome braškes, net žvakes deginame. Laukuose pasiruošę naktimis budėti, laužus kūrenti, kad dūmų priedanga susidarytų. Jau informavome apie tai ir priešgaisrines tarnybas", - taip braškes auginančių ūkininkų nuotaikas šį pavasarį apibūdina Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Pasak jo, kelios šiltesnės dienos, kuriomis galėjome pasidžiaugti šį pavasarį, paskatino žiedinių pumpurų formavimąsi, tačiau po to gerokai nukritusi oro ir dirvos paviršiaus temperatūra sustabdė procesą. Maža to, iškilo grėsmė, kad šalnos visiškai sunaikins ankstyvąjį derlių.

Priedangos gali negelbėti

Paprastai ankstyvųjų uogų sulaukiama gegužės antroje pusėje. Anot V. Juodsnukio, šiemet dėl tokio kaprizingo pavasario pirmąsias braškes greičiausiai raškysime vėliau. Kazlų Rūdos savivaldybėje apie 8 ha braškyną turintis V. Juodsnukis 1,5 ha uogų augina po priedangomis. Tačiau baiminasi, kad šį pavasarį jos gali ir negelbėti.

„Ne tik Lietuvoje - visoje Europoje neramu. Jei tokia minusinė temperatūra bus, kaip žadama, tai jau gamtos stichija galima vadinti. Praeitą savaitę Prancūzijoje šiltnamiai lūžo nuo sniego dangos. Teko lankytis Lenkijoje, tai ten žiemą kai kuriuose regionuose braškynai nukentėjo", - sako V. Juodsnukis.

Anot jo, mūsų šalyje braškynams ne tik pavasariniai išbandymai teko. Daugelyje vietų uogynai labai nukentėjo žiemą. Labiausiai nukentėjo tie regionai, kur žiemą sniego beveik nebuvo - Panevėžio, Ukmergės, Jonavos rajonuose, Suvalkijoje, kitur. Tačiau prognozuoti būsimo derliaus V. Juodsnukis vis dar nesiryžta - viliasi, kad nelinksmos orų prognozės daugelyje regionų nepasitvirtins.

Jaučiasi dalyvaujantis loterijoje

Biržų rajone, Parovėjos seniūnijoje, ūkininkaujantis Andrius Ragaišis augina apie 2,5 ha braškių. Šiltnamyje auga tik labai nedidelė dalis - apie 1,6 aro. Jame Vokietijoje pirktus šaldytus daigus kovo mėnesio pirmąją dekadą sodina į durpių maišus. Tačiau didesnė braškyno dalis - laukuose po priedangomis. Po priedangomis jau pats braškių žydėjimas, o orų prognozės kol kas nieko gero nežada.

„Labai ramu šį pavasarį nėra. Kad ir šią naktį kėliausi apie ketvirtą valandą ir iš karto prie termometro. Dar tragiška nepasirodė - minus trys, bet ir iki ribos nebetoli", - nerimauja pašnekovas. 

Pasak A. Ragaišio, ankstesniais metais tokiu laiku braškės jau žydėdavo ir laukuose po atviru dangumi. Tačiau šiųmetis pavasaris šiuos terminus koreguoja savaip - kelmeliai dar nebaltuoja.

„Taigi ir derlius lauke augančių uogų bus vėlyvesnis, nes nuo žydėjimo iki sunokimo turi praeiti mėnuo. O dabar dar iki žydėjimo toli. Kadangi pernai pirmosiomis braškėmis prekiauti pradėjau nuo birželio 5 dienos, šiemet matau, kad laukuose derlius vėluos", - prognozuoja ūkininkas. Tačiau primena, jog Biržų rajonas - šiaurinė Lietuvos dalis, kurioje paprastai įvairių kultūrų derliaus sulaukiama palyginti vėliau nei Vidurio Lietuvoje ar pietiniuose šalies regionuose.

A. Ragaišis sako, kad jo braškynas ir žiemą nemažų išbandymų turėjo. Viskas buvę gerai, kol sniego danga laikėsi, tačiau po pirmojo atšilimo šios natūralios dangos nebeliko. Kaip tyčia ir šaltis spustelėjo. Nukrito iki 15 laipsnių šalčio.

„Jei būtų kokių porą dienų, tai dar nieko baisaus. Visa bėda, kad tokia temperatūra gerą savaitę laikėsi. Labiausiai nukentėjo ten, kur ne kelmeliai, bet pati dirva plėvele uždengta buvo", - pasakoja A. Ragaišis.

Tačiau daugiau kaip dvidešimtmetį braškes auginantis ūkininkas pripažįsta, kad apie šį verslą jau seniai yra susidaręs nuomonę kaip apie savotišką loteriją.

„Kasmet vis kažkas neplanuoto nutinka. Prieš gamtą nesame pajėgūs kovoti, taigi tenka susitaikyti su rizika", - svarsto pašnekovas.

Nusitekęs uogas raškyti vėliau

Tauragės rajone, Gaurės seniūnijoje, gyvenančio Raimondo Beske 4 ha braškyne didžioji dalis uogų auga šiltnamiuose. Jie užima apie 3,5 ha plotą.

Braškių augintojas šį pavasarį vadina labai nepalankiu. „Šalta, vėluoja viskas. O pastarosios dienos ypač neramios. Situacija bus nevaldoma, jei temperatūra nukris iki penkių ar net septynių laipsnių šalčio. Jei tokia temperatūra, jokios teorijos, kaip apsaugoti net šiltnamyje žydinčias braškes, nepasiteisina", - sako ilgametę braškių auginimo patirtį turintis R. Beske.

Pasak jo, 4 laipsniai šalčio - tai jau riba lauke augančioms žydinčioms braškėms. Šiltnaminės dar gali atlaikyti ir laipsniu žemesnę temperatūrą. Tačiau yra kai kurių kitokių niuansų. Mat svarbu ir tai, kada nukrinta temperatūra, kiek laiko žema išsilaiko.

„Jei šalna tik prieš rytą užeina porai trims valandoms, atlaiko ir žemesnę temperatūrą. Tačiau jei jau iš vakaro minusinė temperatūra, žiedams rimtai gresia nušalimu", - patirtimi dalinasi ūkininkas.

Pernai šiltnamiuose nunokusias uogas jis skynė gegužės 20 dieną ir neabejoja, jog šiai datai šiemet uogos nespės nunokti.

„Savaitę tai tikrai vėluos. O gal ir dar daugiau. Sunku prognozuoti, nežinia, kokie orai kitą savaitę laukia. Kiekviena šilta diena reikšmės turi", - svarsto R. Beske.

Tuo labiau apie pirmųjų uogų kainas spėlioti nenori. Tik numato, jog konkurencija šiemet laukia didelė, kadangi braškių augintojų labai sparčiai daugėja.

„Kad braškės labai jau reklamuojamos pastaruoju metu. Tiesiog tapo pagrindine tema, net teigiama, kad bene pelningiausia uogininkystės šaka. Tačiau realybė tokia, kad kiekvienais metais konkurencija didėja, o pelno lieka vis mažesnė dalis", - pripažįsta R. Beske.

MŪ inf.