Vilnius. Pagal ūkių skaičių Lietuva pirmauja iš visų Baltijos šalių – jų pas mus yra net 64 proc. daugiau nei Estijoje ir Latvijoje kartu sudėjus, rodo 2020 m. žemės ūkio surašymo duomenys.

Tačiau vidutinis ūkio dydis pagal žemės ūkio naudmenas mūsų šalyje mažiausias – 22,2 hektaro. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekia atitinkamai 29,6 ir 86 hektarus.

Ūkių 2020 m., palyginti su 2010 m., sumažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 34 proc., Estijoje – 25 proc., Latvijoje – 17,3 procento. Vidutinis ūkio dydis pagal žemės ūkio naudmenas didėjo taip pat visose Baltijos šalyse.

Naudojamos žemės ūkio naudmenos didžiausią santykinę dalį (94,4 proc.) visame ūkių žemės plote užėmė Lietuvoje.

Ūkių struktūra pagal naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą Lietuvoje ir Latvijoje panaši, o Estijoje mažiau smulkių ūkių.

Ūkiai, kurių naudojamos žemės ūkio naudmenos sudarė iki 5 ha, Estijoje sudarė tik 8,5 proc. visų ūkių, o Lietuvoje ir Latvijoje tokių ūkių buvo atitinkamai 50,1 ir 47,1 procento. Į vidutinio dydžio grupes (turinčių nuo 10 iki 50 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų) patenkančių ūkių Lietuvoje buvo 21,5 proc., o Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 38,7 ir 24,4 procento.

Ūkių, kurių naudojamos žemės ūkio naudmenos užėmė daugiau kaip 500 ha, daugiausia (3,7 proc. visų ūkių) buvo Estijoje. Latvijoje tokių buvo 0,9 proc., Lietuvoje – 0,4 procento.  

Pasėlių struktūra Estijoje ir Latvijoje buvo panaši: didžiausią dalį (daugiau nei pusę) pasėlių ploto užėmė javai, kiek mažiau (apie ketvirtadalį) – pašariniai augalai, apie 11 proc. – pramoniniai augalai. Lietuvoje 63,9 proc. pasėlių ploto užėmė javai, 13 proc. – pramoniniai, 11,9 proc. – pašariniai, 6 proc. – ankštiniai augalai. 

2020 m. Lietuvoje laikyta daugiau visų rūšių ūkinių gyvūnų negu Estijoje ar Latvijoje, išskyrus ožkas – jų Latvijoje daugiau. Ši valstybė pagal visų rūšių ūkinių gyvūnų skaičių lenkė ir Estiją. Lietuvoje galvijus laikė 28 proc. visų ūkių, Latvijoje – 23,8 proc., Estijoje – 23 procentai.

Tačiau stambiausi galvijų ūkiai buvo Estijoje – vidutiniškai vienam galvijų ūkiui čia teko 99,7 galvijo, Latvijoje – 25, Lietuvoje – 17,6.

Kiaulininkystės ūkiai didžiausi Estijoje. Nors kiaules šalyje laikė tik 0,6 proc. ūkių, tačiau vidutiniškai vienam teko 4 229 kiaulės. Latvijoje vienas vidutinis kiaulininkystės ūkis augina 90 kiaulių, Lietuvoje – 64,5.  

Baltijos šalyse 2020 m. ūkių specializacijos struktūra buvo nevienoda: didžiausia lauko augalų auginimu užsiimančių ūkių santykinė dalis buvo Latvijoje – net 61 proc. ūkių. Estijoje ir Lietuvoje tokie ūkiai sudarė 53 ir 43 procentus.

Estijoje daugiausia – 24 proc. – ūkių specializavosi ganomų gyvulių laikymo srityje, Latvijoje ir Lietuvoje tokie ūkiai sudarė 18 ir 15,2 procento. Mišrių ūkių (augalininkystės ir gyvulininkystės daugiausia Lietuvoje – apie 16,5 proc., Latvijoje tokie ūkiai sudarė 10,7 proc., o Estijoje – 6,6 procento.