Jau vasario 28 d. baigsis terminas pateikti mokėjimo prašymus jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams, kurie įgyvendina projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Mokėjimo prašymą pateikti laiku svarbu, nes tai padarius pavėluotai, jeigu nėra force majeure arba išimtinių aplinkybių, už kiekvieną darbo dieną parama gali būti mažinama 0,5 proc., o vėliau nei po 60 darbo dienų pateikti mokėjimo prašymai gali būti nepriimami.

Kad išmokos ūkininkus pasiektų laiku, svarbu kartu su mokėjimo prašymu pateikti kitus reikiamus dokumentus:

• galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą;
• finansinės atskaitomybės dokumentus;
• pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas;
• jei aktualu – dokumentus, patvirtinančius narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve.

Jei ūkininkas nepateiks visų šių dokumentų, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai bus priversti papildomai į jį kreiptis, todėl užtruks, kol bus įvertintas mokėjimo prašymas ir išmokėta parama.

Nors neigiamų sprendimų dėl mokėjimo prašymų pasitaiko retai, svarbu pabrėžti, kad jie gali būti atmesti taikant numatytas sankcijas arba susigrąžinant jau išmokėtą avansą, jei paramos gavėjas nebus įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, nebus pasiekti numatyti rodikliai, išlaikyti atrankos kriterijai, už kuriuos skirti atrankos balai, nebus vykdoma numatyta ūkinė veikla, įsigytos suplanuotos investicijos, apmokėtos investicijos ir kt. 

Mokėjimo prašymą reikia pateikti užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos internetiniame portale. Taip pat svarbu, kad prie elektroninės mokėjimo prašymo užpildytos formos pridedami dokumentai būtų elektroniniai (popierinius reikia nuskenuoti). Mat to nepadarius, mokėjimo prašymas irgi gali būti nepriimtas.

Priemonės populiarios visą programos laikotarpį

KPP priemonės „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“ buvo itin populiarios visą įgyvendinimo laikotarpį. Apie tai byloja ir statistika. Iki šiol pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ 2 644 pareiškėjams išmokėta daugiau kaip 98,6 mln. Eur (vidutiniškai po daugiau nei 37 tūkst. Eurų vienam pareiškėjui).

Pagal priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ išmokėta beveik 129,9 mln. Eur, kurie išmokėti 9 166 pareiškėjams (vidutiniškai po daugiau nei 14 tūkst. Eur). Pavyzdžiui, 2023 m. pagal šią priemonę gauta apie 1 500, 2024 m. – apie 1 600 paraiškų.

Priemonė „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ populiari ir teikiant paraiškas pagal Strateginį planą: 2023 m. gauta apie 1 040, o 2024 m. – apie 600 paraiškų.

Parama padėjo greičiau plėstis

Jonavos rajono ūkininkas Paulius Žemaitis – vienas iš tų, kurie pasinaudojo parama jauniesiems ūkininkams. Tušti laukai ir vos 1 ha žemės – tokia buvo ūkio pradžia prieš maždaug šešerius metus, tačiau dabar P. Žemaitis augina apie 4,5 ha braškių ir apie 40 a vynuogių, nuomoja beveik 20 ha žemės.

Už gautą 24 tūkst. Eur paramą P. Žemaitis nusipirko braškių daigų ir įrengė laistymo sistemą. Lėšos buvo išmokėtos sklandžiai ir be vėlavimų, tad ūkininko patirtis teigiama.

Jis džiaugiasi, kad pasinaudojo galimybe gauti paramą, mat ji padėjo ūkį vystyti spartesniais žingsniais. Kaip pats sako, be jos vargu ar būtų tiek pasiekęs ir įsirengęs laistymo sistemą, be kurios ir derliai būtų gerokai mažesni. 

„Tikrai nebūčiau tiek sodinęs braškių, tada tokiam kiekiui pinigų pats neturėjau“, – atskleidžia braškių augintojas.

P. Žemaitis iš pradžių ketino įveisti tik vynuogyną ir užsiimti vyndaryste, tačiau tada ši veikla dar nebuvo remiama, todėl teko persiorientuoti į braškyną.

„Dabar turėčiau sau 1 ha žemės, vynuoges auginčiau ir mažą ūkelį puoselėčiau, bet pasinaudojau parama, todėl galėjau didesnį ūkį įkurti“, – priduria Jonavos rajono ūkininkas.

Nors norėdamas gauti paramą P. Žemaitis, kaip ir kiti į paramą pretenduojantys ūkininkai, turėjo prisiimti ir tam tikrų įsipareigojimų, tai jo nė kiek negąsdino. 

„Galbūt tuos, kurie nežada vykdyti ir tęsti veiklos, tai ir gąsdintų, bet manęs – ne, juk planavau ir vis dar planuoju ūkininkauti“, – tikina braškių augintojas.

P. Žemaičio manymu, ši parama užtikrina sklandesnę ir lengvesnę ūkininkavimo pradžią. Štai kodėl ne vienam pažįstamam, svarstančiam įkurti ūkį, jis patarė pasinaudoti jauniesiems ūkininkams skirta parama. 

„Paprastai pats taip greitai pradžios nepadarytum, pinigų tiesiog pritrūktų. O parama viską palengvina“, – neabejoja ūkininkas.

Paklaustas, ar kada svarstė pasinaudoti parama kaip smulkusis ūkininkas, P. Žemaitis atsako, kad šią galimybę praleido dėl nežinojimo, todėl dabar dėl to truputį gaila. Mat niekas iš giminių ar draugų neūkininkauja, todėl neturėjo, kas patartų.

Tiesa, ūkininkas yra pasinaudojęs parama ir ūkio modernizacijai, už kurios lėšas įsigijo traktorių ir nemažai ūkio plėtrai reikalingų padargų. Ateityje jis taip pat ketina pasinaudoti paramos galimybėmis.