Kėdainių r., rugpjūčio 22 d. Kėdainių rajone Juodkaimiuose įsikūręs žemės ūkio kooperatyvas „LIT-KOOP" susibūrė prieš pusantrų metų. Tačiau šis jaunas kolektyvas, jungiantis 30 tikrų narių ir 10 kandidatų, jau skaičiuoja neprastus rezultatus. Per metus kooperatyvas pardavė 11 000 tonų trąšų ir supirko 6 000 tonų grūdų. Grūdus kooperatyvas pardavė į Skandinavijos šalis.
„Mūsų kooperatyvo pagrindą sudaro Kėdainių krašto ūkininkai, tačiau turime ir kitų rajonų atstovų. Į savo gretas priimame ir stambiuosius, ir smulkiuosius ūkininkus. Vieni kooperatyvo nariai turi tik 50 hektarų žemės, kiti - net iki 2 000 hektarų žemės. Stodami į kooperatyvą, žemdirbiai moka 100 litų stojamąjį mokestį, tačiau tai jiems atsiperka su kaupu", - sakė ŽŪK „LIT-KOOP" direktorius Raimondas Zdančius.
Remiasi estų bei latvių patirtimi
R. Zdančius neslepia, jog kooperatyvą ūkininkams įkurti pasiūlė gerai žinodamas jų gyvenimo aktualijas. „Ne vienerius metus esu dirbęs įvairiuose agroservisuose. Buvau visai kitoje barikadų pusėse. Žinau, kuo gyvena žemdirbiai, kas jiems geriau, kas prasčiau sekasi, kur ir kaip geriau pirkti ar parduoti įvairius produktus. Mūsų kooperatyve nėra interesų konflikto, mat vadovai ne ūkininkai. Administraciją išlaikome iš užsidirbto pelno", - dėsto kooperatyvo vadovas
Pasak kooperatyvo direktoriaus, organizacijos nariams yra taikomos lanksčios bendradarbiavimo sąlygos. Pavyzdžiui, trąšas jie perka be jokio antkainio. Trąšas kooperatyvas atsiveža iš Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos.
„LIT-KOOP" veiklą plečia visoje Lietuvoje. Jau dabar kooperatyvas turi sandėlius Kėdainiuose, Marijampolėje ir Joniškyje. „Būstinę įkūrėme Kėdainiuose todėl, kad tai strategiškai patogi vieta. Būnant šalies centre, labai patogu dirbti", - aiškino R. Zdančius. Kooperatyvo vadovas neslepia, jog dirba remdamasis estų ir latvių patirtimi, mat šiose kaimyninėse šalyse kooperacija gerokai pažengusi į priekį.
Planuose - ekologiškos produkcijos auginimas ir perdirbimas
Pirmaisiais veiklos metais kooperatyvas planavo realizuoti trąšas, grūdus, augalų apsaugos priemones, organizuoti įvairius užauginto derliaus tyrimus, konsultuoti auginimo, tręšimo ir produkcijos realizavimo klausimais. Antroji numatoma kooperatyvo veiklos sritis - ekologiškos produkcijos auginimas su tolimesniu jos perdirbimu ir realizavimu. Ekologiška produkcija turi didelę paklausą tiek šalyje, tiek už jos ribų. Bet ją realizuoti reikia kritinės masės su kuo vienodesniais kokybiniais parametrais.
Tam kooperatyvas organizuos ir burs ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus, skatins vienodos sėklos naudojimą, mokys ir kontroliuos auginimo technologiją, ieškos naudingiausių rinkų šiai produkcijai realizuoti. Kooperatyvas organizuos sėklinės medžiagos auginimą, jos realizaciją ir bandys gauti paramą sėklų gamyklos įrangai įsigyti.
Produkcijos realizavimui kooperatyvas pradeda rašytis sutartis su brokerinėmis kompanijomis, taip pat žada ją realizuoti ir Lietuvoje - bendrovėms „Kretingos grūdai", „Kauno grūdai", „Linas Agro", „Agrokoncernas", „Agrochema".
„Ateityje numatome kooperuotis su kitų šalių kooperatyvais tiek užperkant reikalingą produkciją ar techniką kooperatyvo nariams, tiek ir realizuojant javus ar rapsus. Numatome tiesioginį trąšų pirkimą iš gamintojų ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje. Tačiau bendradarbiauti norime su rimtais kolegomis, kuriems rūpi žemės ūkio ateitis, o ne su tais, kurie dirba siekdami trumpalaikės naudos", - pabrėžė R. Zdančius.
Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjo Rimanto Lipsko, kooperatyvui keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitoms įmonėms: išsilaikyti ir dirbti pelningai. „Susikooperavę ūkininkai turi pajusti finansinę naudą - tai ir yra pagrindinis stimulas bendrai veiklai. Tas faktas, kad daugelyje stiprios ekonomikos šalių žemdirbiai yra kooperuoti (ypač stiprūs kooperatyvai Skandinavijos šalyse), turėtų įrodyti, kad kooperuotis yra naudinga", - mano R. Lipskas.
Kooperacijos plėtros koordinavimo centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama apie 200 veikiančių žemės ūkio kooperatyvų.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22 -
Paramos visiškai pakako ketvirtadaliui pareiškėjų
2024-11-21 -
Kaip pasėliai pasitinka žiemą skirtinguose Lietuvos rajonuose
2024-11-21
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)