Vilnius. Deklaravimo duomenimis, daugiau kaip pusė pernai deklaruotų žieminių kviečių plotų užsėti nežinomos veislės sėkla. Esą ūkininkai vengia deklaruoti tikslią veislę, kad išvengtų selekcinio mokesčio, tačiau vėliau tai sukelia kitų problemų.

Nors daug kalbama apie gerąją agrarinę praktiką, tausų augalų apsaugos priemonių bei trąšų naudojimą, tačiau pamirštama tai, jog nevisada žinome, kokios sėklos sėjamos. Prieš porą metų būta pažadų, kad deklaruojant bus privalu nurodyti veislę, tačiau klausimas vis dar tebėra atviras.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovo Karolio Šimo teigimu, veislės deklaravimas labai aktualus kviečiams, nes jų daugiausiai auginama maistui, tačiau dabar sudėtinga ne tik Lietuvos grūdų perdirbėjams atsirinkti stabilios kokybės grūdus, bet ir konkuruoti eksporto rinkose.

„Viskas yra gerokai paprasčiau – dalis ūkininkų tiesiog nenurodo, kokią veislę sėja, kad nereikėtų už jas mokėti veislės selekcijos mokesčio – 2,6 Eur už hektarą javų pasėlių“, – tai, kad nemaža dalis pasėlių deklaruojami kaip užsėti nežinomos veislės javais, komentuoja K. Šimas.

Gali sumažėti naujų veislių

Tai, kad nedeklaruojant tikslios veislės galima sulaukti netikėtų rezultatų, antrina ir „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas.

„Selekcininkai gali tiesiog nuspręsti ir netiekti naujai sukurtų veislių į Lietuvą. Skaičiuojama, kad selekcijos įtaka derliaus didėjimui yra apie 1–2 proc. hektarui į metus, tad turėtume stengtis, kad mus pasiektų naujos augalų veislės. Tačiau koks bus selekcininkų suinteresuotumas, jei jie mato, kad javų veislės nedeklaruojamos“, – sako S. Augas.

Lėšos, surinktos iš selekcijos užmokesčio, padalinamos pagal deklaruotų veislių užsėtus plotus veislių selekcininkams, pervedamos per juos atstovaujančias kompanijas, kurios tas veisles platina. Lietuvos veislių kūrėjams lėšos išmokamos tiesiogiai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui.

Jei naujai sukurta veislė nedeklaruojama arba deklaruojamas nedidelis jos procentas, gali būti, kad ateityje mokslininkai nematys Lietuvos, kaip perspektyvios šalies. Taip pat svarbus ir moralinis aspektas: nedeklaruojant veislės, mokslininkai tiesiog apgaunami ir apvagiami. 

Pasak S. Augo, naujai sukurtos veislės tiriamos konkrečios šalies sąlygomis, jei jos geresnės už standartines, įtraukiamos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

„Naujos veislės paprastai būna ne tik derlingesnės, bet ir atsparesnės augalų ligoms. Paprastas pavyzdys – rapsų šaknies gumbas – nėra jokios cheminės priemonės, kurios galėtų įveikti šią ligą. Tik selekcija sprendžia šią problemą“, – sako „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas. 

Sertifikuota sėkla sėjama mažai

Sertifikuotomis sėklomis apsėjama apie 20 proc. Lietuvos laukų, Europos Sąjungos vidurkis – apie 40 proc., o Skandinavijos šalyse šis skaičius siekia 60–80 proc. pasėlių. Teigiama, kad sėjant sertifikuotą sėklą vėliau reikia naudoti mažiau pesticidų, nes ji užtikrina daug didesnį derlingumą ir natūralų augalo atsparumą ligoms. 

Žemdirbiai, bandydami sutaupyti, dažnai renkasi sėklą pasiruošti patiems. „Esu paskaičiavęs – apsėjant vieną hektarą žemės, skirtumas tarp savo ruoštos ir sertifikuotos sėklos išeina apie 10–20 Eur brangiau“, – sako S. Augas.

Vis dėlto jis siūlo įvertinti pačių užaugintos sėklos kainą, beicą, įdėtą darbą, veislių licencinį užmokestį (sėjant sertifikuotas sėklas jo mokėti jau nereikia) bei gaunamas išmokas.

Nuo šių metų parama sertifikuotoms sėkloms, skiriama pagal kompleksinės ekoschemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiksmingumo ir efektyvumo metodiką, yra 16 Eur/ha arba 80 Eur už sertifikuotos sėklos toną. 2023 m. šioms išmokoms numatyti 6,2 mln. eurų.