Babtai (Kauno r.), kovo 4 d. Vakar Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai ataskaitiniame susirinkime ne tik apžvelgė praėjusiais metais nuveiktus darbus, patvirtino šių metų veiklos planą, bet ir vieni kitų klausė: gal pagaliau šiemet bus įkurtas daržininkų kooperatyvas?

Susikooperavus būtų galima pasiūlyti pirkėjams didesnius produkcijos kiekius už geresnę kainą, taip pat gauti nemenką nacionalinę ir europinę paramą, nes vaisių ir daržovių sektorius Europos Sąjungoje remiamas tik per gamintojų organizacijas.

LDAA valdyba palaiko ryšius su Latvijoje dirbančiomis gamintojų grupėmis „Mūsmāju dārzeņi", „Baltijas dārzeņi" bei dabar naujai besikuriančia „Baltijas ogu kompānija".

„Latvijoje kuriasi jau trečia gamintojų grupė, padarytos didžiulės investicijos, ir labai gaila, kad šioje srityje mūsų augintojai atsilieka nuo latvių", - apgailestauja LDAA valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras. Jo skaičiavimu, nesusikooperavę mūsų šalies augintojai pralošia mažiausiai milijoną litų kasmet. „Žinoma, šiemet, kaip už kopūstų kilogramą gauname 1,8 Lt, o svogūnų kilogramo kaina perkopė 2 Lt, mes išdidūs. Tačiau prisiminkime, kokių sunkių metų esame išgyvenę anksčiau", - ragino V. Kvedaras.

LDAA direktorė Zofija Cironkienė ir valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras apžvelgė praėjusių metų asociacijos veiklos rezultatus ir numatė svarbiausius šių metų darbus

Buvo atlikta anketinė LDAA narių apklausa, siekiant išsiaiškinti, ar augintojai norėtų kooperuotis ir kokius produkcijos kiekius galėtų pasiūlyti parduoti per kooperatyvą. Iš 27 atsakiusiųjų į anketos klausimus, dauguma (20) buvo linkę jungtis į kooperatyvą. Preliminariais skaičiavimais, tas dvidešimtukas augintojų galėtų pasiūlyti 14 400 tonų bulvių, 12 500 tonų kopūstų, 8 000 tonų morkų, 2 000 tonų svogūnų, 1 500 tonų burokėlių, šiltnamio agurkų ir pomidorų, lauko agurkų, įvairių retesnių bei prieskoninių daržovių. Žodžiu, susidarytų pakankamai solidūs produkcijos kiekiai, kuriuos būtų galima pasiūlyti didmenininkams ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Kauno r. ūkininkas Stasys Rimskis siūlė planuojant būsimus pardavimus, nesiremti šiais rekordiškai gerais metais, kai Rusijos rinka niekaip nepasisotina lietuviškomis daržovėmis ir bulvėmis. „Lietuvos rinka yra mažytė. Jei mes užsimosime ir užauginsime labai didelius kiekius daržovių, o Rusijai staiga jų nebereikės, tiesiog uždusime nuo produkcijos pertekliaus", - įspėjo S. Rimskis.

Kaip vieną didžiausių problemų, trukdančių burtis į kooperatyvą, augintojai pripažino nepasitikėjimą vieni kitais. Pirmiausia, kooperatyvo nariai turi auginti vienodos kokybės produkciją - galima spėti, kad intensyviame specializuotame ūkyje išaugintų morkų prekinė išvaizda bus geresnė, negu smulkiame nemodernizuotame ūkelyje. Net ir tarp stambiųjų daržovių augintojų tiekiamos produkcijos yra pastebimi kokybiniai skirtumai: viename ūkyje geriau sekasi auginti morkas, kitame - kopūstus, trečiame - burokėlius ar bulves.

Daržovių augintojai susimąstė - kurti kooperatyvą ar dirbti po vieną?

Žinoma, visiškai vienodos produkcijos siekti nerealu - kokybinius skirtumus kompensuotų didesnė ar mažesnė kaina. Tačiau kooperatyvo nariai turi visiškai pasitikėti vieni kitais, būti tikri, kad niekas jų neapgaudinės. Kartu būtina suvokti, kad dalis uždirbamo pelno turės būti skiriama kooperatyvo reikmėms. Ne vienas daržininkas turi didesnės ar mažesnės kooperavimosi patirties, kuri dažniausiai, deja, yra neigiama: nusivylė kooperatyvui vadovavusiais žmonėmis, pajuto kooperatyvo narių žodžio nesilaikymą ir t. t.

„Pirmiausia reikia susitvarkyti savo ūkyje, tik tada nerti į gilesnius vandenis - į kooperaciją. Svarbu, kad kooperatyvo narys netemptų visų pinigų į savo ūkį, kad suprastų, jog ir kooperatyvui reikia lėšų eiti į priekį", - sakė Panevėžio r. ūkininkas Saulius Račkauskas. Pasak jo, nors dabar augintojai džiaugiasi gera prekyba su Rusija, mūsų augintojų daržovių produkcija paprastai praeina mažiausiai per du, o kartais ir per daugiau tarpininkų. Jei pavyktų tarpininkus eliminuoti arba bent jau pasiekti, kad jų liktų vienas, augintojai išloštų geresnę kainą. Tiesa, kai kuriems ūkininkams (pavyzdžiui, Kėdainių r. ūkininkui Vidmantui Girdzijauskui) yra pavykę užmegzti kontaktus ir sudaryti sutartis tiesiogiai su Rusijos didmenininkais. Tačiau tokiems santykiams sutvirtinti ir padaryti juos ilgalaikiais būtinai reikėtų stambios augintojų grupės.

Ūkininkai Edas Sasnauskas, Antanas Baliutavičius ir Rolandas Andriulis spėjo aptarti artėjančio auginimo sezono planus

Lankydamasi šiemetinėje parodoje „Fruit Logistica" Berlyne, LDAA direktorė Zofija Cironkienė daug bendravo su Rusijos kompanijų, užsiimančių daržovių logistika bei importu-eksportu, atstovais. „Išsiaiškinau, kad iš Lietuvos į Rusiją daržoves veža pavieniai vežėjai. Maskvoje ir Peterburge sukurtas mitas, kad Lietuva yra tik žaliasis koridorius, per kurį vežama lenkiška ar olandiška produkcija, o mūsų, lietuviškos, produkcijos ten nelabai žino", - toks įspūdis susidarė Z. Cironkienei. Stiprinant lietuviškos produkcijos įvaizdį Rusijos pirkėjų akyse, numatyta šiais metais pakviesti stambių Rusijos eksportuotojų atstovus apsilankyti Lietuvos daržininkų ūkiuose.

LDAA valdyba pateikė paraišką 30 000 Lt vertės projektui, skirtam lietuviškų produktų populiarinimui ir vartotojų ugdymui - jį įgyvendinus, turėtų gerėti lietuviškų daržovių įvaizdis pirkėjų akyse. Rengdami tradicinį didįjį vasaros seminarą, daržininkai šiemet planuoja pritraukti kuo daugiau vartotojų - kad jie akivaizdžiai pamatytų, kokiomis sąlygomis auginamos daržovės, pabendrautų su žemdirbiais.

Šiuo metu LDAA yra 70 narių, iš jų 63 augintojai, bendras jų auginamų bulvių ir daržovių bendras plotas sudaro 3 100 ha.

LDAA valdyba šiemet nusprendė apdovanoti padėkos raštais pasižymėjusius augintojus

LDAA valdyba šiemet pirmąkart nusprendė išrinkti aktyviausiai dirbusius narius ir skyrė 10 padėkos raštų: Vitalija ir Algimantas Morkūnai apdovanoti už tausojančios daržininkystės plėtojimą, Tomas Baravykas - už daržininkystės tradicijų puoselėjimą ir įvaizdžio gerinimą, Genovaitė, Jonas, Artūras ir Saulius Manikai - už nuoseklią daržininkystės ūkio plėtrą, Ilona ir Virgilijus Kuprevičiai - už eksporto vystymą ir lietuviškų daržovių įvaizdžio kėlimą Rusijoje, Martynas Laukaitis - už svarų indėlį plėtojant asociacijos veiklą ir kuriant daržovių draudimo modelį Lietuvoje, Salvina Kievinienė - už lietuviškų daržovių populiarinimą ūkininkų turgavietėse, Helena ir Janas Mučinai - už lietuviškų daržovių populiarinimą Vilniaus krašte, Saulius Dambrauskas - už efektyvų technologijų diegimą bulvininkystėje ir daržininkystėje, Aksana ir Arūnas Laskevičiai - už atkaklumą auginat kininius kopūstus Lietuvoje, Renata ir Darius Ambraziūnai - už netradicinių lauko daržovių ūkio vystymą.

MŪ inf.