Šakių r. Lietuvoje užaugintomis kokybiškomis Martyno Laukaičio daržovėmis domisi ne tik Lietuvos pirkėjai, jos populiarios ir Europos šalių rinkoje. Kaip ūkininkui pavyksta to pasiekti?

„Norint išlikti rinkoje su savo užauginta produkcija, turi nuolat tobulėti“, – iš patirties sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas, ūkininkas Martynas Laukaitis iš Jokūbonių k. Šakių r.

M. Laukaičio ūkis yra šeimos palikimas, kurį perėmė iš savo tėvo Antano Laukaičio, seniau auginusio javus. Nuo 2007 metų pradėjęs ūkininkauti M. Laukaitis pasuko į daržininkystę. Per daugelį metų ūkį išplėtė iki 500 ha, augina bulves, burokėlius, cukinijas ir moliūgus.

Ūkininkas sako, kad iš pat pradžių išsikėlė tikslą auginti sveiką produkciją, jog patys galėtų valgyti, duoti vaikams ir jaustųsi ramūs dėl kokybės. Kai atsirado galimybė ūkiui gauti Nacionalinės maisto kokybės produktų (NKP) ženklą, liko tik sertifikuoti gamybą ir supažindinti vartotojus, kad produkcija yra kokybiškesnė ir draugiškesnė aplinkai.

NKP produkcijai keliami griežtesni reikalavimai. Pasak M. Laukaičio, daržovės užaugintos naudojant mažiau sintetinių cheminių trąšų ir mažiau augalų apsaugos cheminių produktų, užtikrinant 1,5 karto ilgesnius karencijos periodus iki derliaus nuėmimo.

Martynas Laukaitis sako, kad rezultatų pasiekti padėjo sukaupta patirtis, naujų technologijų taikymas daržininkystėje

Rinka vis augo

„Vartotojus vis dažniau domina ne tik daržovių kaina, bet ir kokybė: kaip ir kur auginta. Ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai vertina šviežumą, o perkant daržoves tai ypač svarbu. Todėl pradėjęs stebėti rinką supratau, kad reikia dar labiau koncentruotis į daržovių kokybę, ūkį pasukau būtent šia kryptimi ir nesigailiu, nes atsivėrė Europos šalių rinka, kur itin vertinama daržovių kokybė“, – pasakoja M. Laukaitis.

Griežti reikalavimai taikomi ne tik produkcijai, bet ir visam ūkiui. Jam suteiktas „Global G.A.P“ sertifikatas, užtikrinantis, kad produkcija yra saugi vartoti ir užauginta laikantis darbuotojų sveikatos, saugos ir gerovės reikalavimų. Pasak M. Laukaičio, Vakaruose be tokio sertifikato užsakovai su tiekėjais nesileidžia į derybas.

Ūkininko teigimu, siekiant patenkinti Europos partnerių poreikius, reikėjo didesnių kokybiškos ir saugios produkcijos kiekių, užtikrinti nenutrūkstamą kalibruotų ir plautų daržovių tiekimą visus metus. Dirbama su klientais, užsiimančiais perdirbimu ir prekyba, sudaromos sutartys nuolatiniam tiekimui, derinamasi prie įvairių rinkos poreikių.

„Kai sugebame eksportuoti, Lietuvos augintojai tapo jau ne konkurentais, bet partneriais, įgyvendinant bendrus tikslus. Todėl palaipsniui mūsų ūkis išaugo iki žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“, kuris pastaruoju metu augina per 2 000 ha daržovių“, – sako M. Laukaitis, kuris ir vadovauja šiam kooperatyvui.

Jis pažymi, kad, realizuojant daržoves, visada prioritetą teikia Lietuvos rinkai ir jos klientams, tačiau ji maža. Todėl nemažai daržovių užaugina ir Europos šalių rinkai, kur tiekiama produkcija užsitarnauja savo vietą po saule dėl gero kokybės ir kainos santykio.

Prekybai paruoštos bulvės

Kokių daržovių reikia vartotojams?

Pasak M. Laukaičio, daug pastangų reikalaujančiame daržininkystės versle svarbiausia meilė ir atsidavimas darbui, tinkamai parinkta daržovių veislė ir tobulėti skatinantys partneriai.

Pasak ūkininko, reikia atsižvelgti ne tik į dirvožemį, kuriame augs daržovės, bet ir į vartotojų poreikius, skonines ir kitas daržovių savybes.

Bulvėmis prekiaujama pagal gumbų suvirimo tipą. Nesubyrančios, kietesnės, kurių forma išvirus nepakinta ir tinka salotoms pjaustyti, gerokai populiaresnės Vokietijoje nei Lietuvoje. O tarp mūsų pirkėjų perkamesnės bulvės, kurios labiau krakmolingos, subyrančios, tinkamos didžkukuliams, kugeliui ar blynams.

Ūkis tiekia bulves šviežiam vartojimui ir traškučiams gaminti, taip pat gali pasiūlyti bulvių, skirtų mechanizuotam valymui.

Sveikos mitybos šalininkai pastaruoju metu vis labiau vertina cukinijas ir moliūgus, todėl M. Laukaičio ūkyje jų auginama daugiau ir įvairesnių veislių, kad užtektų parduoti iki balandžio.

Taip pat renesansą išgyvena raudonieji burokėliai: naujų, vertingų veislių šakniavaisiai primena saldų morkų skonį, juose nelikę ankstesnėms veislėms būdingo aitraus poskonio. Juos galima ne tik virti, kepti, rauginti, marinuoti, bet ir valgyti šviežius: patiekti plonų riekelių karpačą su prieskoniais, ruošti salotas ir spausti sultis, kaip iš moliūgų.

Burokėliai auginami standartinio dydžio, taip pat mažais šakniavaisiais ir lapiniai.

Taiko technologines naujoves

„Daržovėms auginti taikome arimines technologijas, nes dar nėra alternatyvų, kaip užauginti gausų ir kokybišką derlių neariant dirvos. Labai daug dėmesio kreipiame į sėjomainą, nes ji itin svarbi, norint užauginti kokybišką derlių ir kontroliuoti ligas, nenaudojant perteklinių augalų apsaugos priemonių“, – atkreipia dėmesį ūkininkas.

Taikant naujas, tausojančias gamtą technologijas (išmanusis tręšimas, laistymo sistemos), tiek auginant daržoves, tiek derlių nuimant (nauji kombainai, derliaus plovimo, rūšiavimo, fasavimo įrenginiai), užauginama kokybiška ir visavertė produkcija, kuri sandėliuojama moderniose saugyklose su reguliuojama temperatūra, oro drėgniu ir CO₂ kiekiu.

Bulvių sandėliuose naudojama žalia šviesa tam, kad gumbai nepažaliuotų

Pernai į laukus išvažiavo naujas vikšrinis bulvių ir burokėlių kombainas, leidžiantis nuimti derlių ir blogomis oro sąlygomis. Be to, vikšrai mažiau suslegia dirvožemį.

Kaip pabrėžia M. Laukaitis, nors technologijos pasitarnauja nemažai daliai darbų, bet ūkio sėkmė dar labai priklauso nuo patyrusių darbuotojų, darnaus kolektyvo. Jis džiaugiasi, kad pavyko surinkti būtent tokią komandą.