Kėdainiai. Seniau mėgta auginti agurkus didesniais vaisiais, kurie iki šiol paplitę Vokietijoje bei Danijoje. Tačiau dabar augintojai dažniausiai renkasi agurkų su mažais, nestorais, tvirtais vaisiais, kurie gerai laikytųsi lentynose ir atrodytų patrauklūs pirkėjams.

Selekcininkai didžiausią dėmesį skiria tam, kad naujos agurkų veislės būtų atsparesnės ligoms, ankstyvesnės, vestų geresnės kokybės vaisius ir apskritai būtų derlingesnės.

Didžiavaisiai agurkai paplitę Vokietijoje bei Danijoje: išėmus sėklas, nulupus luobelę, vaisiai supjaustomi gabalėliais ir patiekiami su marinatu (dažniausiai acto padažu). Tačiau pastaruoju metu ir tose šalyse populiarėja trumpavaisiai agurkai.

Svarstoma kokia turi būti agurkų spalva ir odelė. Pirmiausia, kam jie bus skirti: šviežiam vartojimui ar perdirbimui - rauginimui (fermentavimui) bei marinavimui. Šviežiam vartojimui labiau tinkami šviesiai žalios spalvos vaisiai su lygia odele, o perdirbimui - tamsiai žali.

Tenka atsižvelgti ir į rinkos poreikius. Pavyzdžiui, Estijoje, Danijoje ir Suomijoje - labiau mėgstami šviesiai žali vaisiai su lygia odele, tokių pat agurkų Latvijoje išauginama iki 80 proc., ir tik 20 proc. spygliuotais vaisiais. Tačiau, tarkime, Rusijos rinkai reikia agurkų tik su spygliuotais vaisiais.

„Rinka linksta daugiau į tamsiai žalios spalvos, spygliuota odele agurkų auginimą, nes šie vaisiai yra geresnės kokybės - tvirtesnės konsistencijos ir sveikesni, - kalbėjo „Monsanto" firmos atstovas Ivanas Brenstrubas. - Dabartiniu metu ir Vokietijoje, ir Ispanijoje pereinama prie spygliuotų agurkų auginimo". Jo manymu, Lietuvoje išaugintų agurkų eksportas galimas ir į Vokietiją, mat Lietuvoje išauginami geresnės kokybės vaisiai palyginti su lenkiškais.

Auginant ankstyvųjų veislių agurkus, vaisių išsilaikymas lentynoje nėra toks svarbus, kaip auginant vėlyvųjų veislių. Mat vėlyvųjų veislių agurkų derlių tenka ilgesnį laiką išlaikyti saugyklose.

Kompanijoje „Monsanto" pradėjus naujo agurkų hibrido kūrimą, kryžminimo kombinacijoms naudojami spygliuoti agurkai iš Indijos, pasižymintys dideliu atsparumu netikrajai miltligei. Selekcininkai ieško atsparumo netikrajai miltligei geno ir metodų, kaip tokį geną įvesti į jau turimas (auginamas) derlingas agurkų veisles. Naujai agurkų veislei sukurti prireikia apie 15 metų. Kasmet atliekama daugybė kryžminimų, selekcininkai kryžmina 300-400 agurkų veisles. Iš gautų kombinacijų atrenka tik 2 agurkų hibridus, kurie išbandomi įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų Lietuvoje.

Daugiausia „Monsanto" agurkų sėklų išauginama Lenkijoje, Kalifornijoje (JAV) ir Latvijoje. Labai svarbu išlaikyti sėklų kokybės reikalavimus. Išaugintos ir paruoštos sėklos siunčiamos kontrolei į Olandiją.

Kad kuo ilgiau išliktų geras sėklų daigumas, būtina jas apdoroti cheminėmis medžiagomis bei termiškai. Pirmiausia, sėklos panardinamos į indus su rūgštimi. Paskui apdorojamos termiškai: kad būtų sunaikinti virusai, būtina agurkų sėklas išlaikyti 3 paras 70 laipsniųC temperatūroje. Taip paruoštų sėklų kokybė būna labai gera. Pasak selekcininkų, dar 3 metus jų kokybė tik gerėja, o po 10 metų kokybė iš lėto prastėja. Sėklas apdorojus termiškai, jų kokybė net ir po 12 metų būna gera.

Agurkų sėklos pradeda dygti, esant 16-18 laipsnių C temperatūrai ir sudygsta per 5 dienas. Optimali dygimo temperatūra yra 30 laipsnių C. Auginant agurkus lauke, optimali temperatūra yra 18-20 laipsnių C.

MŪ inf.