Gargždai. Arūno Lipavičiaus pieno ūkyje Kiškėnuose pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainė, kurioje perdirbamas visas ūkyje susidarantis skystas mėšlas.

„Nors yra posakis, kad iš š... vaško neišspausi, mes iš jo turėsime ir elektrą, ir šilumą, ir kraiką“, – šypsojosi A. Lipavičius.

Pasveikinti tvarias technologijas ūkyje įdiegusį ir drąsioms investicijoms pasiryžusį ūkininką bei jo šeimą atvyko daug ūkininkų ir svečių, tarp jų – ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jis pabrėžė, kad atsinaujinančiai energetikai yra ir bus skiriamos didelės lėšos.

„Ir mūsų tikslas – kad karvių Lietuvoje nemažėtų, jog jos nebūtų išvežamos į Lenkiją, išlieka“, – teigė K. Starkevičius, pasidžiaugęs sėkminga ūkininkų Lipavičių istorija.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, pasveikinęs Arūną Lipavičių su drąsia investicija, žadėjo ir toliau skatinti naudoti atsinaujinančią energetiką

Į jėgainės atidarymą atvykęs VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Rolandas Bleizgys pabrėžė, kad šis ūkis – geriausias įrodymas, jog karvė dėl klimato kaitos nekalta, o mėšlas yra ne problema, o nauda.

„Tikiuosi čia atvežti studentus ir parodyti, kaip reikia tvariai tvarkyti pieno ūkį“, – sakė profesorius.

Biodujų jėgainių gamintojo „Biolelectric“ technologiją Lipavičių ūkyje Kiškėnuose įdiegė bendrovė „InterAG“. Tokia biojėgainė jau įrengta dar vieno Klaipėdos krašto ūkininko Romo Liaudansko ūkyje.

Pirmosios Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainės atidarymas Kiškėnuose sulaukė didelio susidomėjimo

Žemės ūkio be inovacijų neįsivaizduoja

Arūnos ir Linos Lipavičių ūkis yra mišrus, jie laiko ne tik pienines karves, bet ir mėsinius galvijus – aubrakus ir simentalius, turi 75 žindenes, taip pat augina javus.

200 melžiamų karvių ūkis modernus, robotizuotas. Šį ūkį, kuriame pastatyta biodujų mikrojėgainė, Lipavičiai įsigijo prieš ketverius metus. Prieš tai Arūnas daug padėjo ūkininkavusiems Linos tėvams ir buvo paniręs į baldų gamybos verslą.

„Neužtenka tik karvės pašerti ir pamelžti, pieno ūkis – irgi verslas. Apie verslą supratimą turime, todėl dirbame ir investuojame dabar į pieno ūkį. Neįsivaizduoju ne tik pieno ūkio, bet apskritai šiuolaikinio žemės ūkio be inovacijų“, – sakė A. Lipavičius.  

Žinoma, pieno kainos, jo teigimu, turėtų būti didesnės, tačiau būdamas kooperatyvo „Pienas LT“ nariu jis yra tikras, kad gauna tokią kainą, kokią gali gauti pagal rinkos sąlygas.

„Dabar yra tokia rinka, tad nieko nepadarysi – arba prisitaikai, arba karvutes atiduodi lenkams“, – teigė jis.

Arūną ir Liną Lipavičius sveikino kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas

Biojėgainės projektas brangus, tačiau, Arūno įsitikinimu, atsipirks. „Svarbiausia, kad susitvarkome su mėšlu, gauname naudos ir nebijome, kad žmonės dėl kvapų atlėks pas mus su šakėmis, – šalia Klaipėdos ūkininkaujantis A. Lipavičius turi paisyti ir netoliese įsikūrusių kaimynų. – Visomis prasmėmis tai geras projektas.“

Beje, naujoje biojėgainėje biodujas galima išvalyti, suspausti į balionus ir panaudoti automobiliuose. Arūnas neatmetė galimybės, kad jo ateities planuose gali atsirasti ir toks projektas.

Į šeimos ūkį ir verslą aktyviai įsitraukę Arūno ir Linos vaikai: Jonas dabar rūpinasi baldų gamyba, Akvilė padeda ūkyje, o jauniausioji Laura, ISM studentė, praktiką atlikti pasirinko „Bioelectric“ įmonėje.  

Susidomėjusi projektu, Arūno Lipavičiaus dukra Laura netgi pasirinko studijų praktiką atlikti „Bioelektric“ įmonėje

Iš skysto mėšlo gaunama įvairiapusė nauda

Mikrojėgainės veikimo principus pristatė „InterAG“direktorius Ugnius Stančiauskas.

Iš po robotų subėgusios ir skreperio išvalytos srutos, kurių per parą ūkyje susidaro 24 m³, suteka į prieduobę (saugyklą), čia sumaišomos ir siurblio pagalba keliauja į fermentatorių, jame 21–25 dienas fermentuojasi. Gautos dujos valomos ir patenka į vidaus degimo variklius, kurie suka du generatorius ir per valandą pagamina 44 kW elektros energijos arba 1 000 kW per parą. Dvigubai tiek pagaminama ir šilumos energijos.  

„Iš skysto mėšlo neatimame jokių naudingų medžiagų, tik biodujas ir sieros junginius“, – teigė U. Stančiauskas.

Techninis jėgainės konteineris su įranga, valdymo, stebėjimo sistema ir fermentacijos kamera

Digestatas iš fermentatoriaus keliauja į separatorių, kuriame atskiriamos frakcijos ir separuotas digestatas tampa puikiu kraiku. „Vėliau vėl srutų pavidalu grįš atgal. Taip ir suksis uždaras ratas“, – naujuoju projektu džiaugėsi A. Lipavičius.