Molėtai. Virgilijaus Širono ūkyje nėra robotų, išmaniųjų technologijų, čia nesivaikoma didelio primilžio. Bet karvės vidutiniškai gyvena 10 laktacijų, yra sveikos, vasarą ganosi vešliose pievose ir atlieka savo svarbiausią misiją - duoda kokybišką pieną ir sugeba išmaitinti gausią šeimą. Kitoks Virgilijaus ir Giedrės Šironų požiūris į ūkininkavimą, vaikštant po Široniją, juntamas kiekviename žingsnyje.

Čia svarbu tradicijos, natūralumas, sąlytis su gamta, o iš ūkio uždirbami pinigai yra priemonė išlaikyti ir išmokslinti vaikus, keliauti, bet ne materialioms gėrybėms pirkti. Šironija - tai Virgilijaus mamos tėviškė ir senelių Meškų žemė tarp miškų ir pievų Molėtų rajone, čia dar išlikęs senas namas, kuriame jie gyveno.

Ūkininkas Virgilijus Šironas su žmona Giedre 

Ūkininkauti Virgilijus pradėjo 1989 m., kai pagal Valstiečių ūkio įstatymą atsiėmė senelio žemę. Pradžioje turėjo 1 karvę. Dar ilgai V. Šironas dirbo ir samdomą darbą, 1995-1997 m. Buvo Molėtų r. meras, iki šiol yra Molėtų r. savivaldybės tarybos narys. Tačiau visada geriausiai jis jautėsi čia, protėvių darbu ir prakaitu tarsi vis dar kvepiančioje Šironijoje, kur kūrė savo šeimos lizdą, kur pirmuosius žingsnius žengė visi 7 Virgilijaus vaikai.

Virgilijus - ūkininkas, politikas ir visuomenininkas, tik, juokiasi, verslininkas yra prastas. Jis augo Vilniuje, su pagyrimu baigė vidurinę mokyklą ir tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Kai 1983 m. nutarė kraustytis gyventi į kaimą, ne visi suprato tokį jo sprendimą. Tačiau čia, Papiškiuose, praleistos vaikystės ir jaunystės vasaros padarė savo - Virgilijus visą laiką jautė kaimo trauką. O šis kaimas, Šironija, jam siejosi su laisve, gamta, galimybe visa krūtine kvėpuoti gryną orą ir aktyviai leisti laisvalaikį.

Straipsnio tęsinį rasite čia