Vilnius. Vis dažniau žemės ūkyje naudojamos technologijos neaplenkia ir patikrų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai teigia, kad nuotoliniu būdu tikrinamų plotų tik didės, tačiau ieškoma būdų, kaip padaryti, kad perėjimas būtų sklandus.

Trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų posėdyje aptarta, ko ūkininkams tikėtis iš NMA patikrų 2023 m., kas bus tikrinama nuotoliniu būdu, ką turėtų daryti žemdirbys, jei jo laukas pažymimas raudonai kaip neatitinkantis deklaravimo.

NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus priminė, kad automatinė laukų nuolatinės stebėsenos sistema ALNSIS patikroms pradėta naudoti dar 2020 m. ir tuomet taip bandyta atlikti 3 proc. planinių patikrų, pradėta nuo šienavimo algoritmo. 2021 m. į sistemą buvo įdiegta daugiau algoritmų, patikrų taip pat atlikta 3 procentai.

Šiemet taip atlikta 5 proc. patikrų ir jų rezultatai jau paviešinti – pareiškėjai galėjo matyti, kokie rezultatai jų laukuose.

Nuo 2023 m., vadovaujantis Europos Komisijos reglamentu, tokia sistema 100 proc. taps privaloma tiesioginėms išmokoms (BIPS) ir mažiau ūkininkauti palankioms vietovėms (MŪPV). Apie stebėjimų rezultatus bus informuojama portale ir programėlėje NMA agro. 2024 m. taip stebimų laukų kiekis bus plečiamas, įjungiant ir kitas paramos sistemas. O nuo 2025 m., kaip nurodo EK, visoms šalims narėms bus privaloma mobilioji aplikacija.

Kaip vyks stebėjimas kitąmet? Pasak L. Šimkaus, NMA nori, kad kuo daugiau stebėjimų būtų atliekama nuotoliniu būdu, tad jei sistema gali tai padaryti, taip ir bus.

„Žemės danga, šienavimas – puikai matomi, tad ir mes galime šia sistema pasiremti. Tam, kas yra neidentifikuojama, bus naudojama klasikinė patikra vietoje. Pavyzdžiui, sistema nemato mulčiavimo, sodų tarpueilių šienavimo, o tai reiškia, kad mes tais atvejais turėsime vykti į vietą“, – sakė NMA atstovas.

Šiuo metu ALNSIS sistemoje yra 18 pasėlių tipų, šienavimo algoritmas, pūdymo, 4 – žemės dangos. „Stebime nuo birželio iki spalio, duomenis į portalą pateikiame kas 10 dienų. Nuo 2020 m. dirbome siaura apimtimi, papildomai važiuodavome į patikras vietoje ir žiūrėdavome, ar algoritmai atitinka. Algoritmų patikimumas siekia 99 procentus. Vadinasi, sistema gana tiksliai nustato, kur nesilaikoma reikalavimų, ir ją galima visu pajėgumu taikyti ten, kur yra galimybė“, – kalbėjo L. Šimkus.

Atvaizduojant sistemos tikrinimo rezultatus naudojama trijų spalvų sistema, kur žalia reiškia, kad įvykdyta (deklaruotas pasėlis sutampa su esančiu lauke), geltona – stebima, raudona – neįvykdyta. Jei stebima ar neįvykdyta, ūkininkui bus nurodoma, ką dar turi padaryti.

Šiemet rekomenduota atsiųsti NMA nuotraukas. Planuojama, kad 2023 m. paskelbus rezultatą portale ir matant, jog artėja terminas, bet jokių veiksmų nesiimama, bus siunčiama žinutė el. priemonėmis, taip pat prašoma atsiųsti nuotraukas.

„EK pirminis dokumentas ir gairės sako, kad jei laukas raudonas ir ūkininkas nieko kito neįrodo, parama už tą lauką neturi būti mokama“, – sakė L. Šimkus. Anot jo, visuose algoritmuose pareiškėjų, vykdančių reikalavimus, procentai yra gana aukšti.

Dėl to, ką ir kaip reikės padaryti, jei laukas šviečia raudonai, nors lyg ir esi viską padaręs, kilo diskusija. Anot Seimo nario Juozo Baublio, gali kilti galybė įvairių gyvenimiškų situacijų, ypač smulkesniems ūkininkams, jei nepastebės, kokia spalva sužymėti jų laukai ir negalės laiku pateikti nuotraukų ar tiesiog neturės galimybės to padaryti.

NMA atstovas sutiko, kad problemų gali kilti, tad ieškoma būdų, kaip to išvengti. Šiuo metu, anot jo, kalbama su seniūnijų specialistais, kad įsitrauktų į procesą. NMA jiems pateiktų duomenis apie raudonus laukus, o jie susisiektų su pareiškėjais, paragintų ar padėtų pateikti reikiamą informaciją.

„Kažkoks pereinamasis laikotarpis, įsivaizduoju, turės būti. Ne visi gebės iškart atitikti technologinius reikalavimus, turės priemonių. Svarstome šiuos dalykus, nėra taip, kad stengsimės visus iškart bausti, todėl ir norėjome, jog žmonės po truputį susipažintų su sistema“, – teigė L. Šimkus.

Kaip tiksliai sistema veiks – klausimas dar atviras, tačiau Seimo nariai įpareigojo NMA pranešti Komitetui, koks sprendimas bus priimtas.

Per posėdį taip pat klausta, ar nuotoliniu būdu bus tikrinami ir ekologiniai laukai, nes viešojoje erdvėje girdima apie ne itin aukštus tokių patikrinimų atitikimo skaičius. Anot NMA atstovų, tikėtina, kad buvo kalbėta apie bandymą taikyti algoritmą, kuris leistų atpažinti ar lauke ūkininkaujama ekologiškai, ar jame taikomos augalų apsaugos priemonės. Vis dėlto tikslumas netenkino, tad bent jau kol kas nuotoliu tai nebus tikrinama. Taip pat paaiškėjo, kad sistema negeba atskirti mišrių, daugianarių pasėlių. Tad klasikiniu būdu patikros vyks ir toliau.

Ūkininkė Zita Dargienė replikavo, kad praktikoje yra buvę atvejų, kai sistema tik iš trečio karto suprato, jog laukas nušienautas ar, pavyzdžiui, nefiksavo ganymo fakto. Tad, kaip reziumavo parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, sistemos turi tobulėti ir reikia viltis, jog ūkininkai netaps nusikaltėliais dėl to, kad sistema mato blogai.