Kėdainiai. Įprastai bulvės sodinamos balandžiui įpusėjus ar dar vėliau, o kėdainiškiai ūkininkai įvaldę technologiją, kuomet daiginti gumbai sodinami dar kovą, dengiami ir auginami po agroplėvele. Tokiu būdu pirmųjų šviežio derliaus bulvių galima tikėtis birželio pradžioje.

Ne pirmus metus bulves ankstyvajam derliui auginantis Rimantas Žebarauskas bulviasodį pradėjo prieš kelias dienas.

Ūkininkas sako, kad šiųmetė data bemaž savaite ankstyvesnė nei įprasta. Nors yra buvę metų, kai pirmąsias bulves jis sodino ir vasario pabaigoje. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad taip daryti nevertėjo.

Prieš sodinimą Solist veislės bulvės daiginamos dėžutėse, apšviečiant specialiomis lempomis, kad daigeliai neištįstų ir būtų žali.

Sodinant kiekvienas daigintas gumbas iš dėžučių paimamas rankomis (kad nenulūžtų daigeliai) ir dedamas į sodinamosios kaušelius, darbas lėtas – per dieną apsodinamas tik 1 hektaras.

Iš viso ūkininkas planuoja pasodinti keliolika hektarų ankstyvųjų bulvių – tokį plotą, kiek yra įrangos vėliau jį palaistyti ir apsaugoti nuo galimų šalnų.

Pasodintų bulvių vagos iš karto uždengiamos agroplėvele. Ūkininkas sako, kad tokioje ankstyvo derliaus auginimo technologijoje „dar yra daug plonybių“, kurių jis nedetalizuoja.

Augintojas jau įvaldė šią auginimo technologiją, žino, kaip daryti, kad anksti į dar vėsią dirvą pasodinti gumbai nesupūtų.

Beje, laikas, kada prasidės ankstyvasis bulviasodis irgi priklauso nuo dirvos – sodinama, kai tik ji pradžiūsta tiek, kad būtų galima įvažiuoti su technika. Pasirenkami laukai, kur vyrauja lengvesnė žemė, priesmėlis, mat jis greičiau pradžiūsta pavasarį.

Ankstyvąjį bulviasodį kovo 9 d. pradėjo ir kitas Kėdainių r. ūkininkas Saulius Dambrauskas, kuris taip pat jau daugelį metų tokiu būdu augina bulves (ŽŪK „Bulvių namai“ socialinio tinklo nuotr.)  

Derlių lemia ne trąšos

Jeigu bus geri orai, agroplėvele apdengtos bulvės turėtų išdygti balandžio pirmąjį dešimtadienį. Ir vėliau jos augs po plėvele, kol oras sušils tiek, kad jos nebereikės. 

Jeigu gamtos sąlygos bus palankios, nepasitaikys ekstremalių reiškinių, tai šviežių bulvių derliaus R. Žebarauskas tikisi sulaukti birželio pirmąją savaitę. Jį planuojama tiekti didiesiems prekybos tinklams.

„Gegužės pradžioje galėsite užduoti klausimą, o kada kasite? Tuomet jau bus aišku. Iš pradžių derlius būna mažas, bet ankstyviausių bulvių kaina – aukšta. Vėliau derlius didėja, o kainos paprastai krenta“, – sako ūkininkas, kalbėdamas apie derliaus realizavimo ypatumus.

Augintojas skaičiuoja, kad pirmųjų bulvių paprastai prikasa apie 12 t/ha. Tai nėra daug, palyginti su įprastu rudeniniu derliumi, kuris būna kelis kartus didesnis. O investicijos ankstyvosioms bulvėms auginti šiemet sieks nuo 8 iki 10 tūkst. eurų hektarui.

Pasak R. Žebarausko, šiemet buvo labai brangios sėklinės bulvės, pabrango ir kuras, agroplėvelė, darbo jėga ir pan.

Tik trąšos gal kiek pigesnės negu ankstesniais metais. Ūkininkas pabrėžia, kad ankstyvoms bulvėms daug trąšų nė nereikia. Derlingumą labiausiai lemia vanduo – jeigu sausa ar saugant nuo šalnų, laistoma, ir tai nepigiai kainuoja.

„Ne trąšos „išpučia“ bulvių derlių. Nesakau, kad trąšų nenaudoju, naudoju, tačiau saikingai. Ankstyvoms bulvėms reikia vandens ir gero oro, tada ir bus derlius“, – sako R. Žebarauskas. Jis prisimena atvejį, kai prieš keletą metų gegužės 10 d. prisnigo ir storas sniego sluoksnis sulaužė po plėvele augusius bulvienojus. Tuomet laukto ankstyvo derliaus nebebuvo, kažkiek užaugo tik birželio pabaigoje.  

Susiduria su nesąžininga konkurencija

„Labai smarkiai priklausome nuo orų“, – sako ūkininkas. Siekdamas mažinti auginimo riziką, jis draudžia ne tik bulves, bet ir visus ūkyje auginamus pasėlius, nors draudimas ir brangiai kainuoja: „Per didelė rizika nedrausti, kai tokios investicijos.“

R. Žebarauskas sako, kad neturėdamas laistymo, kuris apsaugo nuo šalnų, taip anksti bulvių nesodintų ir neaugintų, nes rizika didžiulė.

Žinoma, sėkmės atveju, ankstyvas derlius atsiperka. Tačiau tiek šis augintojas, tiek ir kiti Lietuvos daržininkai, pradėję realizuoti derlių, nuolatos susiduria su nesąžininga prekyba lenkiškomis ir kitų šalių įvežtinėmis bulvėmis, kurios pristatomos kaip vietinės.

„Vos tik pradedame kasti bulves, tuoj pat turguose atsiranda bulvių, kurios pristatomos kaip lietuviškos. Man skambina turgaus prekeiviai ir klausia, kada pradėsiu kasti. Buvo atvejis, kai pasakiau, kad kasiu šeštadienį, bet buvo blogas oras ir nekasiau. O turguje jau girdžiu, kad parduodamos neva mano užaugintos bulvės. Iš tiesų, tai jos atvežamos iš Lenkijos“, – pasakoja ūkininkas.

Jis patikina, kad sąžiningos konkurencijos nebijo. Tačiau labai apmaudu, kad prekeiviai įvežtinę produkciją pristato mūsų ūkininkų vardu.

„Ir tai vyksta ne su tona, o su šimtais tonų“, – konstatuoja R. Žebarauskas. Tiesa, jis pastebėjo, kad pernai jautėsi, jog prekybą įvežtine produkcija tiek Valstybinė augalininkystės tarnyba, tiek ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliavo labiau. Ūkininkas viliasi, kad ir šiemet tarnybos dirbs aktyviai.