Kaunas. Per pastaruosius ketverius metus deklaruotų pluoštinių kanapių plotas Lietuvoje padidėjo keturis kartus. Nepaisant to, kad apie kanapes ir jų dviprasmiškai vertinamą poveikį prikurta labai daug mitų, šių daugybę naudingų savybių turinčių augalų auginimo ir perdirbimo verslas juda vis sparčiau.

Produkcija gaminama ne tik iš užaugintų kanapių sėklų. Pastaraisiais metais atrasta dar viena pelninga sritis – į užsienį parduodama didelę paklausą turinti džiovintų kanapių žaliava (žiedai ar lapai su žiedynais). Tačiau paruošti kokybišką aukštos vertės žaliavą nėra taip paprasta. Augintojams šioje srityje dar trūksta patirties, todėl neretai tenka mokytis ir iš savo pačių klaidų.

Pluoštinių kanapių plotai plečiasi

Statistiniai duomenys rodo, kad 2016 metais pasaulyje buvo auginama apie 160 tūkst. ha pluoštinių kanapių. Pagrindinės jų augintojos – Kinija, Kanada ir Prancūzija. Iš minėto skaičiaus Europos Sąjungoje auginama apie 33 tūkst. ha kanapių, daugiausiai jų pasėjama Prancūzijoje, Italijoje ir Olandijoje.

Nūdienos Lietuvos pluoštinių kanapių auginimo istorija, po to, kai jos legalizuotos, dar trumpa, tačiau plotai sparčiai auga. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo deklaruota 1063 ha šių augalų, 2015-2017 metų laikotarpiu jų plotai siekė nuo 2348 iki 2479 ha. O šiemet padidėjo iki 3972 ha.

Plėsti kanapių plotus ūkius skatina noras surasti alternatyvų įprastoms pasėlių rūšims, praturtinti sėjomainas, geriau išnaudoti turimų žemių potencialą, taip pat siekis daugiau uždirbti. Žinovai teigia, kad naudingai galime panaudoti visą kanapės augalą, o iš jos galimų pagaminti skirtingų produktų įvairovė skaičiuojama šimtais ir tūkstančiais pavadinimų.

Iš kanapių galima pagaminti daugybę skirtingų produktų, netgi batus

Išgauna fitokanabinoidus

Pastaraisiais metais mūsų šalyje kuriasi mažesni ar didesni kanapių perdirbimo verslai. Tradicinis – tai kanapių sėklų, aliejaus gamyba. Kėdainiuose kuriama kanapių stiebelių apdorojimo gamykla. Tačiau pastaraisiais metais bene labiausiai kanapių augintojus vilioja galimybė nemažų pajamų gauti pardavus džiovintus jų žiedus.

Džiovintos kanapių stiebų viršūnės (žiedai + lapai) eksportuojamos užsienio įmonėms, iš šios žaliavos išgaunančioms kanapių veikliąsias medžiagas - fitokanabinoidus, kurie naudojami įvairiems sveikatinimo, grožio preparatams gaminti. Dažniausiai iš džiovintos kanapių masės ekstrahuojamas kanabinoidas yra kanabidiolis (angl. - cannabidiol, santrumpa - CBD).

Skirtingai nei psichotropinį poveikį turintis tetrahidrokanabinolis (THC), CBD tokio poveikio neturi, tačiau pasižymi daugybe kitų žmogaus organizmą veikiančių savybių. Pasaulio mokslininkai atlieka vis daugiau tyrimų, siekdami dar labiau įsigilinti, kaip fitokanabinoidus galima panaudoti gydymo, sveikatinimo ir pan. tikslais.

Preparatų su kanabidioliu yra ir Lietuvoje

Džiovinti žiedai turi didelę paklausą

Iš hektaro galima gauti iki 2 tonų kanapių sėklų, iki 10 tonų antžeminės žaliosios masės, iš kurios džiovinimui panaudojami žiedai ir stiebo viršūnėje su jais esantys lapai sudaro iki 2,5 t.

Sudžiovinus 100 kg žaliosios žiedų ir lapų masės, lieka apie 20 kg sausos žaliavos. Rinkoje už tokią žaliavą mokama apie 6-7 EUR/kg. Jeigu masė sutrupinta, jos kaina padidėja iki 8-10 EUR/kg. Brangiausiai mokama už džiovintų kanapių žiedų kilogramą – iki 12-15 EUR. Džiovintas kanapes superkančios MB „Reakiro“ vadovas Nerijus Riauba sako, kad dabar rinkoje kainos gerokai kritusios, tačiau jos vis tiek dar išlieka patrauklios kanapių augintojams.

Didžiausi Lietuvos ūkiuose užaugintų ir paruoštų džiovintų kanapių žaliavos kiekiai parduodami į Didžiąją Britaniją, Ispaniją. Džiovinti kanapių žiedai vis dar turi didelę paklausą, ši rinka neužpildyta.

Fitokanabinoidai išgaunami iš džiovintos kanapių žiedų ir lapų masės.

Kas kaip išmano, taip ir daro

Pasak N. Riaubos, džiovintos kanapių žiedų ir lapų žaliavos kokybė yra vertinama pagal išvaizdą (augalų masė turi būti žalsva, neparudavusi) ir pagal joje esančių fitokanabinoidų kiekį, kuris paprastai siekia apie 2 proc..

Kol kas Lietuvoje dar nėra vieningos ir aiškios technologijos, kaip žaliavą surinkti ir kokybiškai paruošti. Kiekvienas augintojas tai daro taip, kaip išmano. Stambesni ūkiai kanapių žiedynus skina įvairios konstrukcijos, dažnai pačių sumeistrautais aparatais.

Mažesnius plotus auginantys ūkeliai kanapių žiedus skina rankomis. Anot supirkėjų, rankomis nuimta ir paruošta žaliava yra nepalyginamai kokybiškesnė negu ją nuimant mechaniškai. Tačiau rankų darbas reikalauja ir žymiai didesnių sąnaudų. Nors skaičiuojama, kad vienas darbininkas per dieną kanapių lauke gali priskinti iki 100 kg jų žiedų, tačiau realiai šis kiekis gali būti ir dvigubai mažesnis.

Kaip paruošti aukštos kokybės žaliavą?

Tiek kanapių žaliavos supirkėjai, tiek augintojai supranta, jog norint įsitvirtinti eksporto rinkose reikia turėti didelius kiekius vienodos kokybės produkcijos. O tam reikia pradėti dirbti pagal vieningą technologiją.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto docentas dr. Egidijus Zvicevičius atkreipia dėmesį, jog kanapių žalioji masė džiovinant pasižymi sava specifika. Tai – nevienalytės sandaros, didelio biologinio aktyvumo (todėl greitai gali pradėti kaisti) augalinė masė, kurioje svarbu išsaugoti nepakitusios kokybės veikliąsias medžiagas. Todėl įprasti džiovinimo būdai, kokiais džiovinami, pavyzdžiui, grūdai, kanapių žiedams su lapais, kaip ir bet kokioms kitoms vaistažolėms, netinka.

Kanapių stiebų viršūnėles (žiedai + lapai) rekomenduojama džiovinti aktyviąja ventiliacija, augalinę masę sudėjus ne per storu sluoksniu. Pučiamo oro srautą ir temperatūrą reikia nustatyti tokią, kad žalioji masė neperkaistų, bet išdžiūtų gana greitai, kol nepradėjo šusti ir kaisti. Pasak mokslininko, pelėsiams, kurie gamina mikotoksinus, išsivystyti drėgnoje augalinėje masėje užtenka 5 parų. Tai žinant, vaistinius augalus svarbu išdžiovinti greičiau.

Dr. E. Zvicevičius pateikia tokias bendrąsias kanapių žaliosios masės (viršūnėlių su lapais ir žiedais) džiovinimo rekomendacijas: sluoksnis - ne storesnis kaip 1 m, pučiamo oro srautas - ne mažesnis kaip 5 tūkst. kub. m tonai žaliavos, temperatūra - apie 35 laipsnius C.

Pačių džiovyklų, naudojamų vaistiniams augalams, tarp jų ir kanapėms džiovinti, konstrukcijos gali būti labai įvairios. Šiuolaikinėse džiovyklose orui pašildyti naudojamos saulės baterijos ir pan.

ASU mokslininkai pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria įvairaus pobūdžio kanapininkystės tyrimams, nes šioje srityje įžvelgiama daug potencialo. O kanapių auginimas galėtų būti ne tik didelių, bet ir mažų ūkių pragyvenimo šaltinis. Mokslininkų skaičiavimu, iš hektaro kanapių galima gauti iki 5 tūkst. eurų pelno.  

Parodos "Sprendimų ratas 2018" metu ASU vykusiame seminare "Pluoštinių kanapių žiedų džiovinimas ir paruošimas eksportui" dalyvavo itin daug šiuo verslu besidominčių žmonių

MŪ inf.