Kaunas. Šį rudenį šalies ūkiai pasėjo daug žieminių kviečių ir rapsų, nes tai yra pelningiausi augalai. Kaip pasėliai pasitinka artėjančią žiemą po gana šilto ir drėgno rugsėjo bei spalio?

Portalas manoūkis.lt to paklausė VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytauto Liako ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslo darbuotojos dr. Jūratės Ramanauskienės.

Pasak V. Liako, šiemet situacija žieminių augalų pasėliuose gana gera, vertinant bendrai, matyti, kad augintojai tobulėja, geba geriau paruošti dirvas, laiku pasėti ir pan.

Tačiau, aišku, ne visur viskas idealu. V. Liakas įvardija dvi akivaizdžias blogybes, kurias galima pastebėti kai kuriuose žieminių augalų laukuose.

Iš anksto užprogramuoti nuostoliai

Viena jų – pernelyg vėlyva sėja, nesilaikant optimalių terminų. Taip atsitiko dėl to, kad tokie ūkiai vėlokai pasėjo tarpinius augalus, o norint gauti už juos išmoką, reikalaujama posėlius išlaikyti ne trumpiau negu 8 savaites. Tokiuose laukuose vėlavo žieminių kviečių sėja.   

„Kai kurie ūkiai kviečius sėjo spalio 10 d. ar dar vėliau. Vadinasi, tokiuose pasėliuose užprogramuotas mažesnis derlingumas. Bandymai rodo, kad vėlyvos sėjos kviečių derlius gali sumažėti 1–2 t/ha. Tokiu atveju už tarpinius pasėlius gauni 130 Eur/ha išmoką, bet prarandi gerokai daugiau dėl sumažėjusio kviečių derlingumo.

Be to, derliaus nuostolių gali būti ne tik dėl vėlyvos sėjos, bet ir dar dėl kitų priežasčių, atsirandančių vegetacijos metu. Taigi – vėlyva sėja vis dar yra didelė kai kurių ūkių problema“, – sako V. Liakas.

Vertindamas žieminių rapsų ar kviečių būklę mokslininkas nurodo dar vieną neigiamą dalyką – kai kuriuose pasėliuose pastebima tuščių ar išretėjusių vietų. „Daugelį metų matome tą pačią problemą – nekokybiškas žemės įdirbimas ir paruošimas sėjai, dėl to pasėti augalai netolygiai sudygsta. Kodėl taip atsitinka, sunku pasakyti: gal vieni ūkininkai žemę įdirba pernelyg uoliai, o kiti – atmestinai?“, – galvoja V. Liakas.

J. Ramanauskienė dar pastebi, kad sėjos laiku kai kurios dirvos, pavyzdžiui, Vidurio Lietuvoje, buvo gana sausos, dėl to susidarė grumstų, kurie irgi trukdė tolygiam sėklų sudygimui. „Laikui bėgant, kai daugiau palijo, situacija pasėliuose pasitaisė. Žinoma, ūkis ūkiui ir laukas laukui nelygu. Yra visokių atvejų“, – sako J. Ramanauskienė.  

Pasak V. Liako, viena nesudygusi rapso sėkla reiškia, kad neteksime 25 g derliaus, vienas nesudygęs kvietys – minus 1,5 g grūdų. O kai lauke nesudygsta tūkstančiai augalų, tai ir nuostoliai – atitinkami.

„Augindamas pasėlius ūkininkas tręšia, purškia visą lauką, o dėl išretėjusių augalų gauna gal tik pusę galimo derliaus. Taip ir susidaro nuostoliai, kurių galėtų nebūti, jeigu pasėliai būtų pasėti optimaliu laiku ir į gerai paruoštą dirvą“, – teigia V. Liakas.

Aišku, tokie atvejai – ne visuose ūkiuose. Pasak mokslininko, šalyje yra labai gražių žieminių javų ir rapsų pasėlių, kuriuos galima fotografuoti ir „dėti į katalogus“ kaip pavyzdinius.

J. Ramanauskienė irgi teigia, kad iš esmės šį rudenį žieminių augalų pasėlių būklė prieš žiemą yra gana gera.  

Šiltas rugsėjis – mažiau cukraus

Dar viena šio rudens ypatybė – labai šiltas rugsėjis, nemaži drėgmės kiekiai. Tai lėmė, kad augalai savo šaknyse „nenorėjo“ kaupti didesnio kiekių cukrų, kurių reikia sėkmingam žiemojimui.

„Ypač svarbu, kad rapsai sukauptų pakankamą cukrų kiekį šaknyse. Bet jį rapsai kaupė lapuose, o šaknyse – ne. Augalus truputį „apgavo“ rugsėjo šiluma. Taip pat ir runkeliai šį rudenį šakniavaisiuose mažai kaupė cukrų“, – sako V. Liakas.

Jeigu rapsai iki žiemos savo šaknyse nesukaupia reikiamo cukraus kiekio, tai augalai per didelius šalčius gali žūti. „Kai ląstelėse pakanka cukraus, tai – kaip kisielius – jis nesušąla. O vanduo sušąla ir jas susprogdina iš vidaus. Tikėkimės, kad to nebus, kadangi žiemos švelnesnės, gilaus įšalo pasitaiko vis rečiau“, – sako mokslininkas.

Pasak jo, labai suvešėjo rapsų lapai, kadangi išsibalansavo šviesos ir šilumos santykis. Rudenį dienos trumpos, šviesos mažai, o didesnė negu įprasta šiam laikui šiluma skatino lapų augimą, nes augalai stengėsi sugerti daugiau šviesos.

„Susidarė įspūdis, kad kai kurie rapsų pasėliai peraugę. Tačiau dideli tik augalų lapai, o viršūniniai pumpurai nėra labai ištįsę. Todėl didelės bėdos nėra, bet kokiu atveju šoniniai lapai po žiemos žūsta“, – sako mokslininkas.

Labiausiai nepalankūs permainingi orai

Dabar belieka stebėti, kaip klostysis žiemos scenarijus. „Štai, kad ir ketvirtadienį – kai kur iškrito labai didelis sniego kiekis. Jeigu jis iškrenta ant šiltos, neįšalusios žemės, tai ima formuotis palankios sąlygos snieginiam pelėsiui, šaknų puviniams ir kitiems augalų patogenams. Gerieji dirvos mikroorganizmai dabar yra ramybės būklėje, o patogenai niekada nemiega. Taigi, tobulos sąlygos žiemkenčiams būtų, jeigu šiek tiek pašaltų ir tik tuomet pasnigtų“, – sako V. Liakas.

Ligų požiūriu, pasak J. Ramanauskienės, šį rudenį kviečių pasėliuose situacija nebuvo kažkuo išskirtinė. Pasitaikė pavienių atvejų, kur matėsi miltligės požymių, bet tai įprasta, priklauso ir nuo auginamos veislės jautrumo. Be to, ligų išplitimo rudenį riziką sumažina sėklų beicavimas.  

Pasak J. Ramanauskienės, situacija žieminių augalų pasėliuose pavasarį priklausys nuo žiemos sąlygų, o kokios jos bus, prognozuoti sunku. Mokslininkė sako, kad žiemkenčiams labiausiai pakenkia permainingi orai, kai staiga atšyla, o po to vėl atšąla.

Kalbėdamas apie bendrą situaciją laukuose, V. Liakas stebisi, jog dar ir dabar mato atvejų, kai žemdirbiai aria dirvas. „Tai – totalus dirvožemio gadinimas. Jeigu norite sugadinti dirvą, tai suarkite dabar. Jeigu nebespėjote laiku suarti, tai geriau šį darbą atidėti pavasariui. Švedai, pasižymintys itin aukšta žemdirbystės kultūra, irgi sako, kad geriau blogas pavasarinis arimas negu „geras“ rudeninis“, – teigia V. Liakas.

Jis pasidžiaugia, kad paminėti atvejai – pavieniai. Vertinant platesniame kontekste, Lietuvos ūkiuose pastebima vis gerėjanti žemdirbystės kultūra. Šio rudens sąlygos iš esmės buvo palankios žieminiams augalams ir dabar lieka tikėtis, kad ir žiema ūkininkams bus gera.