Akademija (Kėdainių r.) Tuščios pakuotės - dar iki galo neišspręsta problema mūsų šalyje. Išjudinti šią problemą turėtų Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vykdomas projektas, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą ir atsakingą pakuočių tvarkymą viso proceso metu - nuo susidarymo iki galutinio sutvarkymo.

Techninę paramą šiam projektui teikia Europos augalų apsaugos asociacija (ECPA), remdamasi geriausia kitų Europos šalių pakuočių tvarkymo praktika. Pakuočių tvarkymo iniciatyvos projekto vadovas, Europos augalų apsaugos asociacijos ekspertas Steven Byrde sakė, kad pasauliniu lygmeniu pakuočių tvarkymo srityje lyderiauja Brazilija - šioje šalyje surenkama net 95 proc. visų į rinką pateiktų pakuočių. Nebloga situacija ir Europoje, o štai Afrikoje ir Azijoje padėtis labai prasta. Skaičiuojama, kad vidutiniškai pasaulyje surenkama tik 30 proc. į rinką patekusių pakuočių.

Europinę tinkamo augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo iniciatyvą parodos „Agrovizija" lankytojams pristatė Europos augalų apsaugos asociacijos ekspertas Steven Byrde (kairėje) ir LAAA konsultantas Mykolas Kazlauskas

Perdirbti pakuotes pradėta tik nuo 2008 m. Daugiausia pakuočių perdirba cemento gamybos fabrikai - jie plastiką naudoja vietoj naftos produktų. O, pavyzdžiui, Brazilija iš pakuočių gamina labai pelningus produktus - plastikinius karkasus akumuliatoriams bei izoliacinius vamzdelius elektros laidams.

Augalų apsaugos pramonės iniciatyva pasaulyje yra sukurta 40 gerai išvystytų pakuočių surinkimo ir naudojimo sistemų, 25 šalyse vykdomi bandomieji projektai. Europoje šiuo metu veikia 11 pakuočių tvarkymo sistemų, dar 7 šalyse, įskaitant ir Lietuvą, vykdomi bandomieji projektai. Be to, dar 6 šalyse veikia savivaldybių arba vietinių operatorių organizuotos pakuočių surinkimo sistemos.

Lietuvoje projektas startavo pernai, į jį pirmieji aktyviai įsijungė Kauno rajono, Babtų seniūnijos ūkininkai Juozas Staliūnas, Leonas Rudinskas, Romas Majauskas, Audronis Vaškas ir kiti. Pasak projekto konsultanto Lietuvoje Mykolo Kazlausko, dabar projekte dalyvauja jau 25 ūkininkai ir jų skaičius turėtų dar gerokai padidėti.

Pakuotės maišiuose turi būti atidarytos (kad surenkantys operatoriai įsitikintų, kad jos tikrai švarios ir sausos), o kamšteliai sudėti į atskirus maišus

Projekto organizatoriai pabrėžė, kad renkamos tik pirminės pesticidų pakuotės, jos turi būti tinkamai išskalautos, sausos viduje ir išorėje, su nuimtu dangteliu, sudėtos skaidriuose plastikiniuose maišuose (dangteliai sudėti į atskirą maišą). Pakuočių viduje neturi būti jokių skyčių ar augalų apsaugos produktų likučių. Kruopščiai išskalautos (trigubo skalavimo, slėginio plovimo suspausta vandens srove arba integruoto skalavimo metodu) ir išdžiovintos pakuotės turi būti saugomos, kol jas pasiims įgaliotieji operatoriai.

Kaip pastebėjo LAAA direktorė Aušra Beniulienė, ūkininkai labai geranoriškai įsijungė į projektą ir puikiai supranta, kad tvarkydami pakuotes jie sumažina neigiamo poveikio aplinkai ir taršos riziką, švarina kaimo vietovių aplinką, mažina CO2 emisiją.

„Labai džiaugiuosi mūsų ūkininkais. Jie supranta, kad atliekas būtina tinkamai tvarkyti. Juk visiems rūpi mūsų pačių, mūsų vaikų ir anūkų sveikata. Jokiu būdų augalų apsaugos produktų pakuočių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Jos turi būti surenkamos ir saugomos atskirai", - pabrėžė A. Beniulienė.

Kasmet pasaulyje į rinką išleidžiami didžiuliai kiekiai pirminių pakuočių: pavyzdžiui, vien 2015 m. jų buvo 345 000 tonų. ECPA tikslas - kad iki 2020 m. visos Europos šalys turėtų tinkamo pakuočių tvarkymo galimybes ir kad tais metais būtų pasiektas 75 proc. pakuočių surinkimas.

MŪ inf.