Kauno r. gegužės 30 d. Gyvulininkystės ūkiuose gegužės pabaigoje ir birželio pirmąją savaitę darbas virte verda - juk pasiruošti kokybiškų pašarų svarbu kiekvienam gyvulių augintojui. Ką daryti, kad sėtinis žolynas būtų produktyvus, kaip jį efektyviai prižiūrėti, tvarkyti ir naudoti - visa tai penktadienį aptarta Onos Baltrušaitienės pienininkystės ūkyje vykusioje lauko dienoje.

Babtų seniūnijos Šašių kaime įrengtame demonstraciniame 2 ha bandymų laukelyje susirinkę ūkininkai galėjo stebėti, kaip pirmaisiais naudojimo metais atrodo žolynas, įrengtas pagal Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) mokslininkų rekomendacijas.

Demonstraciniame bandymo lauke susirinkę ūkininkai savo akimis galėjo pamatyti kompleksinėmis trąšomis ir srutomis tręštų žolynų skirtumus

Pašaras turi būti maistingas

Nors dauguma ūkininkų šiemet skundžiasi dėl žiemos šalčių ir drėgmės trūkumo pavasarį išretėjusiomis arba išnykusiomis pievomis, tačiau, LŽŪU docento Evaldo Klimo įsitikinimu, tai negresia žolynams, kurių botaninė sudėtis parinkta atsižvelgiant į vietos dirvožemio struktūrą, pirmenybę atiduodant lietuviškų veislių žolėms. Taigi tinkamos botaninės sudėties augalų parinkimas - vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėtinio žolyno produktyvumą. Be to, būtina parinkti tokius augalus, kad maisto medžiagų kiekis juose atitiktų gyvulių poreikius.

Mokslininkas Evaldas Klimas džiaugėsi, kad žolyne rado visus augalus, kuriuos pasėjo

E. Klimo teigimu, O. Baltrušaitienės ūkyje įrengtame demonstraciniame lauke sėtas 8 komponentų mišinys, kuriame 60 proc. sudaro varpinės ir 40 proc. ankštinės žolės. „Tokiame žolyne yra optimalus angliavandenių ir baltymų kiekis, tad gyvuliams šerti nereikalingi papildomi baltymų priedai", - žolyno botaninės sudėties svarbą pašaro kokybei ir karvių produktyvumui akcentavo mokslininkas, pridurdamas, kad į mišinį dėta net 7 kg/ha ankštinių žolių. Nors tokio mišinio kaina santykinai didėja, tačiau taip užtikrinama, kad gyvuliai, ėsdami iš šio žolyno pagamintą pašarą, gaus pakankamą baltymų kiekį.

Žolynui sudaryti rinktasi dveji lietuviškos veislės raudonieji (Liepsna ir Arimaičiai) ir vieni baltieji dobilai, 2 kg/ ha liucernos, šiek tiek svidrės, tikrojo eraičino, motiejuko, pievinės miglės ir eraičinsvidrių. Mokslininko pastebėjimu, eraičinsvidrės - tikrųjų eraičinų ir gausiažiedės svidrės tarpgentinis hibridas - išsiskiria atsparumu, nes netgi svidrei pievoje išnykus, esant šiam augalui žolyno kokybė nesuprastėja. „Ruošdami penkerių metų žolyną į mišinį specialiai dedame ir šakniastiebinės žolės, t. y. pievinės miglės, kad dobilams nykstant žolynas neretėtų ir išliktų produktyvus, o kiaulpienėms nebūtų vietos išsiplėsti", - mišinių žolynams sudėtį vardija mokslininkas, pabrėždamas, kad gerame žolyne kiaulpienės negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus.

Tai optimalios botaninės sudėties žolynas, kuriame angliavandenių ir baltymų kiekis šiuo metu didžiausias

Nesuvėlinti pjovimo

Kitas pašaro kokybę lemiantis veiksnys - žolės nupjovimo metas, nes tik iš laiku nupjautos žolės gaunamas visavertis pašaras. Žolę geriausia pjauti prieš pat varpinių žolių plaukiojimo fazę ir ankštinių augalų butonizacijos tarpsniu, kai galvutės jau yra, bet jos dar nežydi. Pagal specialistų rekomendacijas, pirmoji žolė turėtų būti nupjauta maždaug iki birželio 5 dienos.

Didelę ūkininkavimo patirtį turinti pažangaus pienininkystės ūkio savininkė Ona Baltrušaitienė pripažįsta, kad dėl mažiau patręštų žolynų ir laiko trūkumo jiems atnaujinti šiemet gerokai sumažėjo pieno primilžis. „Anksčiau melžėme 7 600 kg, tai šiemet primilžiai iš karvės sumažėjo iki 7 000 kg per metus", - pašaro kokybės įtaka karvių produktyvumui neabejoja ūkio savininkė

Mokslininko E. Klimo žodžiais, būtent dabar žolės yra pjūties brandos, maisto medžiagų kiekis jose didžiausias. „Sulig kiekviena diena daugės tik ląstelienos, kuri blogins pašaro virškinamumą. Padidinai virškinamumą - plius du litrai pieno, sumažinai - minus 2 litrai pieno iš vienos karvės per vieną dieną, o jeigu karvių 500, dėl prasto pašaro patiriami didžiuliai nuostoliai", - paprastą matematiką dėsto E. Klimas, stebėdamasis kai kurių ūkininkų polinkiu perauginti žolę, tikintis gauti daugiau pašaro, pamirštant jo kokybę.

Anot jo, pagal naujausią Europos mokslininkų medžiagą, vien tik šeriant kokybiškais žoliniais pašarais galima iš karvės melžti apie 8 000 kg pieno per metus ir jokie koncentratai nebūtini. Netgi kukurūzų silosas nereikalingas, nes iš žolės galima ruošti ne tik šieną, bet ir silosą, ir šienainį. Pastarąjį karvės ypač noriai ėda, jo ėdamumas yra gerokai didesnis negu siloso, kuris paprastai yra rūgštesnis.

Kauno r. Poderiškių k. per 60 karvių bandą turinti Teresė Gudaitienė ūkininkauja kartu su dukra Audrone Pšebarauskiene. 65 ha ūkyje moteris taiko mokslininkų rekomendacijas, o įsigijusi naują techniką, tvirtina galėsianti ir žolynus dažniau atnaujinti

Mėšlas - turtas ar nelaimė?

Uždavęs šį klausimą mokslininkas E. Klimas teigia iš dažno ūkininko lūpų išgirstąs atsakymą, kad mėšlas ūkyje - nelaimė, kelianti daugybę problemų. Efektyvus mėšlo panaudojimo būdas - žolynų tręšimas ir taip, mokslininko žodžiais, jis tampa turtu, kuris kuria vertę. Daugiau kaip 200 gyvulių, iš kurių 120 - melžiamos karvės, turinčiame O. Baltrušaitienės ūkyje lauko dienos dalyviai galėjo įsitikinti, kad skystu mėšlu tręšti žolynai buvo gerokai vešlesni.

„Šių bandymų tikslas - parodyti, kaip galima tinkamai ūkyje panaudoti skystą mėšlą, o jo neturinčiam siūloma kita alternatyva - tręšimas kompleksinėmis trąšomis", - ekonomiško tręšimo nauda neabejoja mokslininkas, primindamas, kad po žolės pjovimo viena dalis lauko bus tręšiama 100 kg salietros, kita - skystu mėšlu. Taip tręšiant ne tik taupomi pinigai trąšoms, bet ir užsitikrinamas geras žolių derlius. Augalai turi gauti pakankamą azoto kiekį, tačiau per didelis jo kiekis skatina varpinių žolynų augimą - taip stelbiamos ankštinės žolės, kurios žolyne yra būtinos.

Apžiūrėdamas demonstracinius bandymo laukelius E. Klimas pabrėžė, kad iš kompleksinėmis trąšomis tręšto lauko pirmo pjovimo metu tikėtinas apie 15-16, iš mėšlu - 18 t žalios masės derlius. „Jei žolės gautų pakankamą drėgmės kiekį, per sezoną galima pjauti nuo 50 iki 70 tonų žolės", - tikina mokslininkas pabrėždamas, kad žolyną būtina pjauti 4 kartus per sezoną ir jis produktyvus turi išlikti penkerius metus, tada jį būtina vėl atnaujinti.

Trys demonstraciniai bandymo laukai

Europos Sąjungos lėšomis remiamą projektą „Produktyvių sėtinių žalienų įrengimas ir tvarkymas pieno ūkyje" inicijavo Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. LŽŪU mokslininkai trijuose Lietuvos regionuose įrengė 2 ha demonstracinius bandymo laukelius. Projekto tikslas - konkrečiuose regionuose tos vietovės ūkininkams demonstruoti, kaip įrengti produktyvų žolyną, kad iš jo būtų gauta maksimali nauda. Vidurio Lietuvos sąlygas atspindi O. Baltrušaitienės ūkyje Kauno r. įrengti žolynai, pietvakarinės zonos - Lazdijuose ir rytų Aukštaitijos - Širvintose plytintys bandymo laukai.

„Produktyvaus žolyno įrengimas - aktuali ir paklausi tema, - projekto nauda ir būtinumu neabejoja LŽŪU docentas E. Klimas. - Nors gyvulininkystė Lietuvoje gana apleista sritis, tačiau gyvuoja senos gyvulių auginimo tradicijos, be to, sąlygos žolynams auginti tinkamos."

Ūkininkei Onai Baltrušaitienei simbolinę dovanėlę už ilgalaikį bendradarbiavimą įteikė LŽŪKT Kauno r. biuro vedėja Jadvyga Ditkevičienė

Į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rengiamas lauko dienas atvykę vieno ar kito regiono žemdirbiai gali stebėti ir mokytis, kaip reikia įsirengti žolyną. Pernai organizuotose lauko dienose rodyta, kaip reikia teisingai paruošti žemę ir žolynus pasėti, šiemet - kaip užauginti maistingą žolę ir teisingai tręšti (planuojamas demonstravimas po šešių savaičių). Kitais metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas žalios masės panaudojimo galimybėms ir pašaro gamybos technologijoms pristatyti.

MŪ inf.