Basf m1 2024 06 14
Ūkis
„Kai pradedi nuo nulio, pradžia labai brangi“ Žurnalo istorija

Klaipėdos r. Ilgametė ūkininkavimo patirtis, dalis neariamos žemės užliejamose pievose Artūrui Česnauskui prieš keletą metų lėmė sprendimą auginti mėsinius galvijus. Šiam projektui įsibėgėti ir tapti rentabiliam ūkininkas numatė 10 metų.

Pamatus mėsinių galvijų ūkiui padėjo augalininkystė – ūkininkauti A. Česnauskas pradėjo tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo. Į šarolė veislės galvijų ūkį jis kol kas tik investuoja: pirma banda iš Prancūzijos į Klaipėdos pašonėje esančią Dituvą atkeliavo 2020 metais.

Ne tik pradėjo ūkininkauti nuo grynaveislių galvijų, bet ir įsigijo naują bei naudotą pašarų ruošimo techniką, pasistatė naują 200 vietų tvartą. 

Bioversija 2024 04 26 m7

Naujo ūkio pradžia, ypač iškart taip užsimojus, nelengva. Investicijoms tenka skolintis iš bankų, bet Artūras viską kruopščiai skaičiuoja.

Ganykloms išnaudoja užliejamas pievas, mėšlas kompensuoja dalį trąšoms skiriamų lėšų, yra ir kitų niuansų, kurie leidžia augintojui optimistiškai vertinti mėsinių galvijų ūkio ateities perspektyvas. 

Kol kas ūkio gyvybingumą palaiko grūdai

Už telyčias, kurios dar tik kergsis pavasarį, jis sumokėjo per 40 tūkst. Eur, o kol jos apsiveršiuos ir jau bus galima parduoti jų prieauglį, praeis dar daugiau kaip dveji metai – atsipirkimo laikotarpis mėsinėje galvijininkystėje labai ilgas.  

Praėjusiais metais A. Česnauskas jau pardavė pirmąją buliukų partiją mėsos perdirbimo įmonei, tačiau tai nebuvo tokios pajamos, kurios ženkliai padengtų kokias nors ūkio išlaidas. 

„Jeigu sąžiningai, nesuprantu, kaip laikausi su tuo ūkiu. Grūdai gelbėja. Trejus metus dirbu, bet lėšų ūkis dar negeneruoja. Jeigu būčiau pirkęs tik naują techniką, jau būčiau bankrutavęs“, – sako augintojas.

Tačiau jis ir nesitikėjo, kad per kelerius metus investicijos sugrįš. Jo tikslas – kad galvijų ūkis per 10 metų tvirtai atsistotų ant kojų ir pradėtų duoti grąžą.

„Visur pirmiausia reikia įdėti. Mažai įdėsi – mažai ir gausi“, – svarsto Artūras.

Sunki pradžia

„Mes, ūkininkai, gyvename Žemėje, o tie, kurie sėdi kabinetuose – tarsi kosmose“, – teigia nemažai metų aktyviai visuomeninei veiklai laiko skyręs A. Česnauskas, buvęs Klaipėdos r. ūkininkų sąjungos vadovas. Prie tokios išvados jis priėjo, kai statė fermą, vykdydamas gyvulininkystės ūkio projektą ES paramai gauti. 

Pagal taisykles jis turi vykdyti labai sparčią ūkio plėtrą. Pradėjęs nuo 40 gyvulių, po metų jų turėjo turėti 80 ir per visą 5 metų projekto laiką ūkyje turi būti 200 gyvulių. Todėl telyčias Prancūzijoje pirko dukart. Pirmosios jau antrą kartą veršiuojasi, antrosios pavasarį dar tik bus kergiamos. 

„Toks grafikas, kurio privalau laikytis, verčia daug investuoti, nes negaliu daryti selekcijos, atsirinkti geriausių savo gyvulių ir jų pagrindu pamažu didinti bandos. Vos įkūrus ūkį bandą didinti perkant gyvulius, patikėkite, labai brangu“, – teigia A. Česnauskas.

Pirmąją 15 galvijų bandą jis pirko dar pasinaudojęs valstybės parama veisliniams gyvuliams įsigyti, o antrąją praėjusį gruodį – už savo pinigus, paramos nebegavo. Tad taisyklių laikymasis gyvulių kiekiui pasiekti kainavo per 40 tūkst. Eur – tiek sumokėjo už 15 telyčių ir reproduktorių. 

„Kas turi normalią bandą, turi nuo ko plėstis. Bet kai pradedi nuo nulio, kai neturi nuo ko didėti – pradžia labai brangi“, – reziumuoja augintojas.

Vis dėlto jis tiki mėsinės galvijininkystės perspektyvomis, nes žmonės jau atranda kokybišką jautieną, supranta maisto įvairovės naudą.

„Turime ugdyti tradicijas, šviesti žmones. Žinoma, ir ekonominės sąlygos turi būti atitinkamos, kad jie galėtų įpirkti kokybišką jautieną“, – sako A. Česnauskas. 

Šaltinis: žurnalas „Mano ūkis“
Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos