Vilnius. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams dažnai yra nemažą privačios žemės savininkų nepasitenkinimą keliantis procesas. Kada ir kaip tai gali būti daroma?

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teigimu, svarbiausia yra žinoti, kad už žemės ir joje esančio privataus nekilnojamojo turto paėmimą privalo būti teisingai atlyginta.

Žemės įstatymas nustato, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra žemės išpirkimas teisingai atlyginant iš žemės savininkų, kai tai yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.

Kada žemė gali būti paimta?

Privati žemė gali būti paimta, kai tenkinat viešąjį interesą ji yra reikalinga:

• Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
• krašto ir valstybės sienos apsaugai;
• tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
• viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
• socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
• išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
• komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
• kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
• gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;
• miškų, esančių miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti;
• miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.

Žemės paėmimo procedūrą gali inicijuoti valstybės, savivaldos ar biudžetinės institucijos, kurios dėl to turi kreiptis į NŽT. Tarnyba savo ruožtu apie priimta spendimą pradėti žemės paėmimą informuoja sklypo savininkus ir naudotojus, taip pat rengiamas projektas ir turto vertinimas.

Kaip turi būti atlyginama?

Atliekant turto vertinimą ir nustatant atlyginimo dydį taip pat yra įvertinami šie aspektai:

• žemės savininkui ar naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš paimamo sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu.
• taip pat pinigais atlyginama už esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams;
• jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę;
• jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai.

Žemės ūkio veikla gali būti vykdoma iki realių projekto darbų

Parengus turto vertinimo ataskaitą, sklypo savininkui ar naudotojui registruotu laišku siunčiamas sutarties dėl žemės paėmimo projektas. Jame nurodomas atlyginimo būdas, sklypo rinkos vertė, atlyginimo terminai ir tvarka.

Jeigu savininkas nesutinka sudaryti sutarties, tai traktuojama kaip ginčas ir prašymą paimti žemę pateikusi institucija privalo kreiptis į teismą.

NŽT primena, kad visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas ar jo dalis dar kurį laiką, kol neprasidės realūs projekto darbai, gali būti naudojamas buvusio savininko ar naudotojo.

Tarnybos teigimu, tai ypač aktualu žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims. Tokiu atveju jie turi kreiptis į NŽT ir gauti leidimą laikinai naudotis žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.