Rokiškis. Kazliškių kaime gyvenantis ūkininkas Alvydas Mackus su žmona Edita ūkininkauti pradėjo nuo 2002 metų - kažkiek pavėlavo, palyginti su kitais, bet sukūrė stabiliai dirbantį pieno ūkį. Nuo penkių karvių ūkininkavimo pradžioje bandą išplėtė iki 45 melžiamų karvių, o metinis primilžis iš karvės artėja prie 8000 kilogramų.

Dabar maždaug jau dešimt metų gyvulių skaičius nesikeičia. „Nei plečiamės, nei traukiamės - stovime vietoje. Gyvenant gyvenvietėje, visos galimybės plėstis jau išsemtos. O galvoti apie naujos fermos statybą kažkur už gyvenvietės, laukuose, dabar nesinori. Gal mes jau per seni?", - juokais svarsto Alvydas. Ir priduria, kad naują fermą pastatyti yra tiek daug įvairiausių reikalavimų, kad kyla abejonių, ar užteks energijos ir jėgų viskam įveikti.

Alvydas ir Edita Mackai pieno ūkį turi jau penkiolika metų

„Laukiame, ką mūsų studentai pasakys. Vienas sūnus baigia agronomiją, kitas - mechanizaciją Aleksandro Stulginskio universitete. Tai jie jau galės diktuoti, ko nori. O mes slystame sena vaga ir nieko nebenorime keisti", - sako Alvydas. Sūnūs nesibaido žemės darbų, jau koks dešimt metų vasaromis gelbsti vienu sunkiausiu - pašarų ruošimo - laikotarpiu, tad Edita ir Alvydas viliasi, kad jauni vyrai norės savo gyvenimą sieti su ūkininkavimu. Tik dukra pasuko farmacininkės keliu.

Dėmesys pašarų kokybei

Nuo pavasario iki rudens, visą ganiavos laikotarpį, gyvuliai ganosi lauke. Į ganyklas jos išvežamos (nes ginte ginti per gyvenvietę į kitapus upės esančias pievas būtų pernelyg sudėtinga) gegužės mėnesį, kai tik pievose atsiranda pakankamai žolės, o parvežamos prieš lapkričio pradžią - šiemet tai buvo spalio 25 dieną. Ganiavos lmetu karvės melžiamos lauke, 6 vietų mobilioje melžimo aikštelėje.

Vidutinis metinis primilžis iš karvės siekia 7 700 kg, pienas parduodamas bendrovei „Žemaitijos pienas". „Kontrolierius mus giria, - sako Alvydas ir Edita. - Nuolat atnaujiname ganyklas, nes labai svarbu, kokios kokybės pašarą gyvuliai ėda. Ganant senose ganyklose, tokių primilžių tikrai nebūtų".

Vidutinis metinis primilžis iš karvės artėja prie 8 000 kg - tokio produktyvumo pasiekti padeda kokybiški pašarai

Visus gyvuliams reikalingus pašarus ūkininkai pasiruošia patys. Skirtingo vytinimo laipsnio žolės masė sukama į ritinius, kurie apvyniojami balta plėvele. Kai kuriuose ritiniuose žolės masė būna sausesnė, jau panaši į šieną, o kitose - gerokai drėgnesnė. Gyvuliai kokybiškai paruoštus pašarus noriai ėda.

Alvydas Mackus dalyvauja šiemet startavusiame Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos projekte, į kurį įtraukti ir kiti pieno ūkių šeimininkai. Praėjusią savaitę jo ūkyje buvo organizuotas seminaras, į kurį susirinko pienininkyste užsiimantys ūkininkai iš Rokiškio ir Utenos rajonų. Mobilioje gyvulininkystės laboratorijoje atlikęs pašaro kokybinius tyrimus, LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis konstatavo, kad Mackų ūkyje paruoštas pašaras yra tikrai geras, atitinkantis visus kokybinius reikalavimus.

Pašarų kokybės analizatorius per kelias minutes pateikia pašaro sudedamąsias dalis: SM, krakmolo, žaliųjų baltymų, ADF, NDF, pelenų, žaliųjų riebalų kiekį

„Šeriant tokiais pašarais, galima ir pieno, ir sveikatos iš karvės tikėtis. Aišku, jei žolė būtų nupjauta anksčiau, nebūtų čia visų šių žiedelių ir varpelių, baltymingumas būtų dar didesnis. Taip jau yra, kad jei ateina optimalus laikas pjauti žolę, o dėl nepalankių orų to neįmanoma padaryti, su kiekviena diena baltymų kiekis mažėja 0,2 procento. Taigi, penkios pradelstos dienos - 1 proc. mažiau baltymų, - paaiškina V. Gudaitis. - Optimalus variantas, kai šienainyje baltymų būna 16-18 procentų: toks pašaras skaniausias karvei ir geriausiai pasisavinamas. O čia yra 15,3 procento - puikus rezultatas".

Ūkininkai mokosi ir dalijasi patirtimi

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba 2017-2020 metais vykdo projektą ,,Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui". Pagrindinis šio projekto tikslas - skatinti žinių perteikimą ir inovacijas pieno ūkyje, didinti pieno ūkio veiklos gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų vystymą, užtikrinti gyvūnų gerovę.

Atliekant gamybinius parodomuosius bandymus, žemdirbiams bus perteikiamos moksliniais tyrimais paremtos inovatyvios žolių ūkio tvarkymo, pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo technologijos ir atliekamas jų ekonominis vertinimas.

„Karvės - tai pirmiausia yra verslas ir turi nešti pinigus. Karvių laikymas negali būti hobis“, - pokalbį apie tai, kaip siekti pieno ūkio rentabilumo, pradėjo LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis

Projektas įgyvendinamas Plungės, Skuodo, Akmenės, Kelmės, Šilutės, Šilalės, Rokiškio, Utenos, Kėdainių, Radviliškio rajonuose. Numatyta įrengti 10 parodomųjų bandymų. Šiuo metu jau suburtos 5 ūkininkų pasidalinimo patirtimi grupės. Grupę sudaro šeši nariai, užsiimantys ta pačia veikla tame pačiame sektoriuje, kad būtų galimybė lyginti jų veiklos rezultatus. Visi nariai užsiima pienininkyste.

Pirmieji susitikimai įvyko gegužės mėnesį, o per projekto įgyvendinimo laikotarpį bus suorganizuota 11 tokių susitikimų. „Projektas skatins ūkių veiklos gyvybingumą, didins konkurencingumą, o pasidalinimo patirtimi grupėse bus plečiamas bendradarbiavimas tarp ūkininko, konsultanto ir mokslininko", - įsitikinusi projekto vadovė LŽŪKT vyriausioji gyvulininkystės specialistė Daiva Gurauskienė.

Rokiškio ir Utenos rajonų pieno ūkių šeimininkai įdėmiai klausėsi V. Gudaičio rekomendacijų

Įgyvendinant projektą, ūkininkaujantiems bus perteikiamos žinios ir naujausia informacija apie mokslininkų atliktus pašarų gamybos, šėrimo, aplinkosaugos sričių tyrimus. Ūkyje bus atliekamas kompleksinis mitybinių rodiklių įvertinimas, apimantis technologinių procesų grandinę nuo tręšimo įtakos žalienų derlingumui, maistingumui iki gyvuliams šerti skirtų Omega-3 rūgščių turinčių papildų naudojimo.

Mobilioje gyvulininkystės laboratorijoje visapusiškai ištiriamas gyvulių sveikatingumas ir gyvulių laikymo sąlygos, nustatomi pieno kokybės rodikliai, įvertinama ūkio pašarų bazė ir pateikiamos profesionalios rekomendacijos

„Projekto metu ūkiuose planuojama diegti technologija yra efektyvi, nesudėtingai įgyvendinama ir finansiškai prieinama visiems pieno ūkiams. Tikimės, kad projekto rezultatai užtikrins jame dalyvaujančių ūkių gyvybingumą", - sako D. Gurauskienė.

MŪ inf.