Joniškėlis, kovo 21 d. Kaip išsilaikė žieminių javų ir rapsų pasėliai, kol kas dar ankstoka konstatuoti, tačiau akivaizdu, kad ir ši žiema nebuvo augalams palanki, tad nuostolių išvengti vargu ar pavyks. Ką reikėtų daryti tokiu atveju, jei žiemkenčiai atrodo abejotino gyvybingumo?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties mokslininkai Stanislava Maikštėnienė ir Aleksandras Velykis sako, kad sausio mėnesį lyg rūta žaliavę žiemkenčiai kovo pradžioje atrodė kitaip: besniegiuose plotuose jau matėsi pageltę ar net parudavę augalai. Tokių augalų gyvybingumą lemia ir šaknų išsivystymas. Jei nušalusi tik paviršinė augalo dalis, tačiau augimo kūgelis gyvas, šaknys stiprios, įvairiomis priemonėmis skatinant atsigavimą galima pasėlį išgelbėti.

Jei augalai buvo silpnai išsivystę ir šaltis pavasarį juos iškilnojo, reikėtų stengtis pagerinti jų sukibimą su dirva privoluojant. Jei augalai buvo stipriai išsivystę, o antžeminė biomasė apšalusi ir sudžiūvę lapeliai, efektyviai jų būklę pagerins akėjimas. Akėjant atidengiamos sveikos augalo dalys, saulės šviesa skatina fotosintezę, o pagerinus dirvos paviršiuje aeraciją, intensyviau atpalaiduojamos maisto medžiagos dirvožemyje ir suaktyvinama šaknų veikla.

Po žiemos nukentėjusius pasėlius reikėtų kuo anksčiau tręšti mažomis azoto trąšų normomis. Geriau rinktis skystąsias trąšas - tada augalai greičiau pasisavins azotą. Jei pasitaikantys šalčiai dar pablogins pasėlio būklę - azotą sunaudos atsėti vasariniai augalai. Gerai po žiemos išsilaikiusiems pasėliams trąšų vertėtų nepagailėti, nes po nepalankių žiemų grūdų kainos paprastai kyla.

Kokio tankumo žieminių augalų pasėlį verta palikti?

Rekomendacijose nurodoma, kad po žiemos nukentėjusius pasėlius verta palikti, kai žieminių kviečių tankumas siekia 100 augalų/kv. m, o žieminių rapsų - 10 augalų/kv.m. Palankiomis sąlygomis ir 6 rapsų augalai kvadratiniame metre dar yra pakankamas pasėlio tankumas.

„Tačiau šiais metais ten, kur augalai išgedę lopais, orientuojantis į vidutinį tankumą, nuspręsti apie pasėlio atsėjimą sunku ir apie atsėjimą spręsti reikėtų įsitikinus, kad didesnę lauko dalį sudaro iššalę lopai. Jeigu augalų tankumas arti kritinio, vertėtų išsaugoti sėklinius žieminių kviečių pasėlius. Apšalę žieminiai rapsai, jei šaknis ir šaknies kaklelis sveiki, gali išauginti šonines atžalas ir subrandinti ne blogesnį derlių, negu atsėtume vasariniais, todėl skubėti atsėti juos vasariniais nereikėtų", - pataria S. Maikštėnienė.

Jei paaiškėtų, kad augalai žuvo ir juos teks atsėti, tai reikėtų padaryti ilgai nelaukiant, kol dar viršutiniame armens sluoksnyje yra pakankamai drėgmės, reikalingos pasėtiems augalams sudygti. Laikantis suplanuotos pasėlių struktūros, sunykusius žieminius kviečius vertėtų atsėti vasariniais kviečiais, o žieminius rapsus - vasariniais rapsais, nežiūrint, kad jų, kaip būsimo priešsėlio, derliaus nuėmimo laikas jau bus gerokai vėlyvesnis ir apsunkins pasirinktą sėjomainą.

„Taupant lėšas, laiką ir dirvos drėgmę, žieminių atsėjimą racionaliausia atlikti ražieninės sėjos tipo sėjamosiomis su diskiniais noragėliais, kartu atliekant seklų žemės dirbimą arba be jo, jeigu dirvos būklė tam palanki. Neturint tokio tipo sėjamųjų, atsėjimą galima atlikti turimomis bet kurio tipo sėjamosiomis, prieš tai, jei reikia, atlikus tinkamą priešsėjinį žemės dirbimą, sėjos kokybės užtikrinimui", - sako A. Velykis.

Tikslioms prognozėms - dar ankstoka

Kaip peržiemojo pasėliai, klausėme vieno stambiausių Lietuvoje ūkių L. Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojo Aleksandro Stonkaus. Pasak jo, žiemkenčių peržiemojimą vertinti dar truputį per anksti - reikia sulaukti tikro pavasario atėjimo ir įsitikinti, kiek ir kokių nuostolių padaryta.

„Kad be nuostolių šiemet neapsieita - akivaizdu. Pavasarinio akėjimo nenaudojame, nes mūsų ūkio laukai - lygumos ir molio dirvožemiai - ilgai būna labai drėgni. Kol išdžius, bus nebe laikas akėti, o akėjimas šlapiame dirvožemyje duos daugiau žalos negu naudos. Manau, tai daugiau priesmėlio dirvoms tinkama priemonė. Azoto trąšas paskirstome 2-3 kartams, tačiau pirmas tręšimas būna pagrindinis, gausus ir skirtas derliui gauti. Likusieji - grūdų kokybei gerinti", - sako A. Stonkus.

Žiemkentiškoms kultūroms L. Stonkuvienės agroserviso įmonėje paprastai skiriama du trečdaliai laukų - pernai rudenį buvo pasėta 2 700 ha žieminių rapsų ir kviečių. Nors labai šlapios dirvos trukdė rudeninės sėjos darbams, bet pavyko susitvarkyti laiku ir darbus baigti spalio pirmomis dienomis. Kaip prisimena ūkio šeimininkai, po 2010 m. žiemos nei rapsų, nei kviečių pasėliai neiššalo (išgelbėjo laiku iškritęs sniegas), bet dėl nepalankių žiemojimo sąlygų praretėjo, tad derlius buvo 20-25 proc. mažesnis.

MŪ inf.