Alytus/Biržai/Kretinga. Prisiminę praeitų metų lietingąją javapjūtę, daugelis ūkininkų nesibaimino pradėti kulti ir drėgnesnius grūdus. Daugų seniūnijos ūkininkas Donatas Klimkevičius kulti kviečius speltas pradėjo praeitos savaitės viduryje ir šią savaitę tikisi jų derlių nuimti.

Ūkininkas teigia, jog speltų javapjūtė ypatinga savo skuba: „Labai daug dėmesio reikia skirti derliaus nuėmimui. Speltų trumpas kūlimo laikas - sunokusius grūdus būtina per savaitę nukulti, nes pradeda byrėti ir nuostolis didelis. Be to, lietus kokybę prastina. Pernai taip ir nutiko, kad dėl lietingų orų į pašarinius nuėjo".

Ekologiškai ūkininkaujantis D. Klimkevičius šią kviečių rūšį augina daugiau kaip dešimtmetį. Pernai speltoms buvo skyręs net pusę dirbamos žemės, tačiau pernykštės kainos ūkininko netenkino ir šiemet plotus sumažino. Teigia pasirinkęs įvairesnių kultūrų, kad galėtų lengviau prognozuoti jų paklausą ir supirkimo kainas.

Ūkininkas pasakoja, jog, startavus su speltų kviečiais, akivaizdžiai matėsi, jog iki visiško sunokimo dar trūksta, tačiau nutarė iš pernykščių klaidų pasimokyti ir į laukus ryžosi išvažiuoti. „Paderinom laukus, kur labiau subrendę pirmiau kūlėm, paskui ir kiti sunoko. Šiuo atveju gerai, kad laukai vienas nuo kito per atstumą - vienam palyja, kitur, žiūrėk, sausa.Taip ir lakstėm iš vieno į kitą", - sako jis. Šiuo metu grūdai nėra per drėgni - jų drėgnis apie 14-15 procentų.

Prisimena, jog rekordais užpernai pasidžiaugti galėjo. Oro sąlygos, mėšlu tręštas dirvožemis ekologiškai auginamoms speltoms tuomet itin patiko - apie 6,5 t iš hektaro kūlė.

Jau šešeri metai kaip D. Klimkevičius speltų derlių parduoda Vakarų Europos šalyse. Tiesiogiai, be tarpininkų į Prancūziją, Vokietiją, Daniją yra pasirengęs gabenti ir šiemet. Sako, jog dėl kainų dar nesutarė, dar studijuoja rinkos sąlygas.

Skubėdami į drėgnį dėmesio nekreipė

Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, ūkininkaujantis Romaldas Armonas sako, kad javapjūtės darbai jau gerokai įsibėgėjo, tačiau problemų šiemet netrūksta. Pasak jo, kūlimo darbai apie dvi savaites vėluoja, grūdai labai drėgni.

„Dar net visai nenunokusių yra, žalių. Bet kuliam ir nebelaukiam. Šiemet saulėtų dienų buvo mažoka, tai ir grūdų klasė žemesnė", - žmogus teigia jau spėjęs patikrinti, kad didžioji dalis Patras veislės kviečių derliaus bus II klasės.

Sako, jog šiuo metu apie 19 proc. drėgnio grūdai byra. „Džiovyklai pakankamai daug darbo. O kas neturi džiovyklos, tikrai problemiška turėtų būti", - kalba apie javapjūtės problemas.

Ūkininkas kviečių sėjo apie 130 ha. Vidutiniškai prikulia daugiau nei 7 t/ha. Sako, kad derlius šiemet geras, tačiau orai daugiausia problemų kelia. Anot jo, jų apylinkėse tiesiog ne dienomis, bet valandomis viskas keičiasi - čia lyja, čia vieną kitą valandą nustojus jau tenka skubėti į laukus.

Pasak R. Armono, ūkininkų naudojama metodika, kuria skaičiuojama, kiek ir kokio galingumo technikos reikia nukulti sutartinį plotą javų, besikeičiant klimato sąlygoms, taip pat kinta.

„Jei, pavyzdžiui, anksčiau sakydavo, kad vieno kombaino reikia nukulti šimtą hektarų, tai dabar reikia dvigubai daugiau technikos. Tam pačiam plotui - dvigubas galingumas. Nes tinkamų dienų tiems patiems darbams atlikti vis mažėja dėl klimato kaitos. O darbus vis tiek reikia padaryti. Taigi, tenka labiau skubėti", - įsitikinęs pašnekovas.

Pagerėjus orams vėluojanti javapjūtė „prisivijo"

Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos ūkininkas Raimondas Grabys kiek daugiau nei prieš savaitę pradėjo kviečių, kurių apie 100 ha pasėjęs, pjūtį. Jos startas dviem savaitėmis vėlyvesnis nei pernai. Tačiau žemdirbys nemano, jog tai problema, sako, jog orams pagerėjus darbas einasi sparčiai ir kviečių kūlimo terminai stojo į savo vėžes.

„Kviečių derlių nuimti orai leidžia. Pas mus jau savaitę lietaus nebuvo, kai kitur, girdėti vis palyja", - džiaugiasi ūkininkas.

R. Grabys kviečių kulia vidutiniškai 4 t/ha, kvietrugių 6 t/ha. Kadangi žemė „su smėliuku", vertina, jog derlius neprastas.

Nesiskundžia ir dėl grūdų drėgnio - šiuo metu jie beveik bazinio drėgnio. Praeitą savaitę kuliami buvo kiek drėgnesni - 16-17 procentų.

R. Grabys sako, kad jau daugiau kaip pusę kviečių derliaus į aruodą susibėrė. Tuo tarpu vasariniams kvietrugiams dar trūksta brandos. Kokios klasės kviečiai, kol kas nežino - mat kol kas kulia, džiovina ir sandėliuoja. O apie klasę galvos dar nesuka, kadangi ir taip darbas darbą veja - laukuose kombaino laukia ir kitos kultūros.

Ekstra klasei saulutės pritrūko

„Javapjūtė įsibėgėjo, o pas kai kuriuos ūkininkus jau ir į antrą pusę persivertė", - sako žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas" generalinė direktorė Jurita Zubauskienė.

Jos žodžiais, šiemet pirmieji kviečiai subiro į kooperatyvo sandėlius gerą savaitę vėliau nei pernai. Didžiausia kviečių derliaus dalis priskiriama II klasei. Baltymų kiekis sudaro apie 12-13 proc., šlapiojo glitimo kiekis - nuo 24,5 iki 26 procentų.

Anot J. Zubauskienės, šie rodikliai priklauso ne tik nuo gamtos sąlygų, bet ir nuo to, kaip ūkininkai augina, tręšia, kokias technologijas taiko. Pavyzdžiui, pernai baltymų ir glitimo rodikliai buvo pakankamai aukšti, atitiko Ekstra klasę, tačiau dėl lietingų orų kritimų skaičius siekė tik IV klasės rodiklius.

„Šiemet derlius labai gausus, javai geri. Kokybė taip pat neprasta. Gal ūkininkai ir linkę orientuotis į Ekstra klasę, bet saulėtų dienų šiemet trūko ir šiuo požiūriu grūdai silpnesni. Tačiau nors klasė ir žemesnė, derliaus kiekis žemdirbiams kompensuos galimus praradimus", - svarsto pašnekovė.

ŽŪK „Joniškio aruodas" jau priėmė 43 tūkst. tonų javų. Kviečių - 20 tūkst. tonų. Pasak pašnekovės, nors javapjūtė vėlavo, jau pasiektas praeitų metų lygis. Ir orai pastarosiomis dienomis leido, ir patys ūkininkai, praeitų metų patirtimi vadovaudamiesi, labiau skubėjo, kūlė intensyviau.

Šiuo metu „Joniškio aruodas" Ekstra klasės kviečius superka po 157 eurus, I klasės - po 151, II klasės - po 142, III klasės - po 135, IV klasės - po 121 eurą už toną.

Liepos pabaigoje, prasidėjus javapjūtei, kainos buvo kiek aukštesnės. Labiausiai nukrito Ekstra klasės supirkimo kaina - liepą ji buvo 164 Eur/t. Tačiau palyginti su praeitais metais, šiemet kviečiai pabrango - pernai rugpjūčio viduryje juos kooperatyvas supirko po 147-117 eurų už toną, priklausomai nuo klasės.

MŪ inf.