Elektrėnai. Ekologinio ūkio savininkas su Gintaras Marcinkevičius su žmona Rita ūkininkauja lygiai dešimtmetį - nuo 2004 m., kai perėmė žemę iš mamos. Senųjų Migučionių kaime ūkininkai augina ne tik javus, bet ir avis, vištas, triušius ir net dėmėtuosius elnius.

Pagrindinė ūkio veikla - ekologinė augalininkystė, kuria verčiamasi nuo pat ūkio įkūrimo pradžios. Ūkininkui ir pačiam labai svarbu išauginti sveiką, natūralų produktą, neteršiant aplinkos - ekologija jau tapo gyvenimo būdu.

Gintaras ir Rita Marcinkevičiai spėja ne tik sėkmingai ūkininkauti, bet ir puoselėti sodybos grožį

Ūkis valdo apie 90 ha žemės ūkio naudmenų, grūdiniais augalais kasmet užsėja apie 80 ha. Maždaug 50 proc. laukų skiriama žiemkenčiams, likusioji pusė - vasariniams javams.

Ūkio laukai išsidėstę mažiau palankiame ūkininkauti Lietuvos regione (žemės našumo balo vidurkis 36), todėl dideliais derliais žemdirbys pasigirti negali. Pasak Gintaro Marcinkevičiaus, jei derliaus vidurkis išeina apie 3 t/ha, tai jau galima sakyti, kad metai neblogi. Šie metai kaip tik tokie ir buvo: ūkyje prikulta apie 90 t kviečių, 100 tonų avižų ir 30 tonų rugių.

Kol kas šių metų derlius neparduotas, laikomas bokštuose, kuriuos ūkininkas pasistatė prieš ketverius metus. Įrangą, žinoma, pirko, tačiau statybinius darbus atliko savo jėgomis - ūkio šeimininko skaičiavimu, taip jie sutaupė kone 300 tūkst. litų. Keturiuose bokštuose telpa po 100 tonų produkcijos, likusieji grūdai laikomi angare.

Didžioji dalis žemės ūkio technikos pirkta pasinaudojant ES parama

Ekologiška produkcija yra daugiau sąnaudų reikalaujanti ūkininkavimo šaka, kuriai sunkiau rasti pirkėją, todėl vien Lietuvos rinka neapsiribojama. Jau penkeri ar šešeri metai didžiąją ekologiškų grūdų dalį Marcinkevičiai parduoda į Daniją, kur turi patikimą supirkėją. Šiek tiek grūdų parduodama ir į Vokietiją. Ūkininko teigimu, už ekologiškų grūdų toną mokama 200-300 Lt brangiau.

G. Marcinkevičius sako, kad darbus ūkyje labai palengvino moderni technika, kurios didžiąją dalį jis įsigijo pasinaudodamas Europos Sąjungos parama. „Iš viso ūkyje įgyvendinome penkis projektus", - skaičiuoja žemdirbys. Visa technika jau po stogu; traktoriai, sėjamoji, kombainas ir visi žemės dirbimo padargai prieš žiemą švariai išvalyti - laukia naujo sezono.

Kai ūkininkams prireikia patarimo, visada gelbsti (iš kairės) LŽŪKT Elektrėnų biuro konsultantas Vytautas Cibulskas, Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas ir šio skyriaus specialistas Stasys Virganavičius

Tvarka spindi ir visa kelių hektarų ploto Ritos ir Gintaro sodyba. Ūkininkų gebėjimas gražinti aplinką ne kartą įvertintas - jie pelnė ir Gražiausios ūkininko sodybos, ir Gražiausios apskrities kaimo sodybos vardą.

Daug erdvės, vaizdingi tvenkiniai, skoningai suderinti dekoratyviniai medžiai ir krūmai, ką tik šalnos pakąstos rožės, tvarkingai šienaujama veja (čia gelbsti ir avių pulkelis, ramiai rupšnojantis žolę iki vėlyvo rudens).

Romiai žolęrupšnojančios avys sodybai suteikia jaukumo

Avys - ne vieninteliai gyvūnai sodyboje. Labiausiai aplinkinių žvilgsnius traukia dėmėtųjų elnių pulkelis - jų iš viso erdviame aptvare ganosi penkiolika. Ištisus metus elniai praleidžia po atviru dangumi, pastogės jie pradeda ieškoti nebent tuomet, kai spusteli 25-30 laipsnių šaltis.

Grakštūs dėmėtieji elniai laikomi tik dėl grožio

Pagrindinis bandos patinas dabar rujoja, tad šeimininkai įspėja, kad prie aptvaro geriau nesiartinti, kad nemostelėtų ragais. O šiaip elniai jaukūs, juos galima glostyti ir šerti iš rankos „Mūsų tokia ir filosofija: auginti nedaug gyvūnų, tada kiekvieną gali pakalbinti, paglostyti, su kiekvienu pasikalbėti", - sako Rita. Elniai auginami tik dėl grožio - šeimininkams tiesiog ranka nekiltų juos žudyti. „Parsivežėme dar visai mažučius, iš buteliuko girdėme, jie mūsų akyse užaugo", - meiliai apie augintinius kalba Rita.

Šiuose dailiuose nameliuose gyvena vištos

Triušidėje - kelios dešimtys triušių, o vištidėse (beje, labai panašiose į namelius ant vištos kojelės) - pulkas kudakuojančių vištaičių. Pasak šeimininkų, gyvūnai ir paukščiai suteikia sodybai gyvybės, ją papuošia ir „įgarsina". Rita ir Gintaras Marcinkevičiai dar norėtų auginti ir mėsinių galvijų, dabar tereikia sutarti, kokios veislės pasirinkti, kad labiausiai derėtų vaizdingose Senųjų Migučionių kaimo apylinkėse.

MŪ inf.