Lazdijų r. Meilė gimtai žemei, gamtos grožiui, prosenelių atminimui tokia stipri, kad jaunasis ūkininkas Mantas Jančiukas, ūkininkaujantis Teizų seniūnijoje, Stebulių kaime, turbūt niekada nesiryžtų palikti tos vietos, kurioje augo ir tebegyvena iki šiol.

Mieste jis jaustųsi svetimas. Į Lazdijus, kur apsaugos firmoje dirba apsaugininku, ūkininkas išvyksta tik trumpam. Po budėjimo vėl grįžta namo. Netgi po nemiegotos nakties, negula į lovą pailsėti, o skuba greičiau apžiūrėti savo augintinių – nemažo pulko avių ir triušių. Paklaustas, kodėl pasirinko auginti būtent juos, Mantas sako, kad jam šie gyvūnai yra gražūs, be galo mieli.

Be to, prie jų nesi taip ,,pririštas“, kaip laikant karves, kurias reikia pamelžti, sutvarkyti pieną. Šie gyvūnai yra švarūs, mažiau pagamina mėšlo, todėl ir drabužiai neįsigeria jo kvapo. Ūkininkui patinka ir mėsiniai galvijai, tačiau jiems reikia didelių ganyklų.

Meilę triušininkystei paveldėjo iš prosenelio

M. Jančiukas laiko įvairių veislių triušius – nuo 100 iki 300. Iš jų – apie 40 veislinių patelių. Aptvaruose liuoksi Belgijos milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai, Prancūzijos avinai, Didieji šviesiai sidabriniai.

Įspūdingiausiai atrodo Belgijos milžinai – ne tik dydžiu, bet ir švelnumu, labai mėgsta būti glostomi. Manto pasididžiavimas – pernai įsigytas Belgijos milžinas, kuris 2013 m. Lietuvos triušių parodoje, vykusioje Alytuje, buvo įvertintas 96,5 balo. Tiek pat balų gavo ir triušis čempionas. Šis milžiniškas triušis sveria per 10 kg,. Jį Mantas įsigijo pas garsiausią šalyje triušių augintoją Aloyzą Mitrikevičių, įkūrusį ir Lietuvos kailinių žvėrelių draugiją. Neilgai trukus pas šį garsų triušių augintoją nusipirko ir dar daugiau sveriančią Belgų milžinų patelę.

Veislinių triušių kainos – nemažos, siekia ir per 300 litų. Geriausia, anot jo, būtų auginti tik dviejų rūšių triušius, tada būna paprastesnis jų išlaikymas. Visgi, pasak Manto, auginti daugiau veislių yra įdomiau. Štai mama dar prašo jo, kad įsigytų ir Rexų veislės triušių, kurių labai gražus ir švelnus kailis.

Mantas ne tik prižiūri triušius, bet ir atlieka įvairius ūkinius darbus, pats sumeistrauja jiems gardus. ,,Norint, kad triušiai gerai augtų, reikia tinkamai juos prižiūrėti, dažnai valyti gardus, vakcinuoti nuo ligų - triušių maro ir miksomatozės. Taip pat grėsminga ligapasterialiozė, nuo kurios nėra skiepų, todėl reikia rūpintis švara“, – pažymi jaunasis ūkininkas.

Triušiams skirtos girdyklos plaunamos su virintu vandeniu. Ypač daug vargo, kai šalta žiema, nes girdyklos užšąla. Anot Manto, yra modernesnių girdyklų, kurias įsigijus, atkristų nemažai rūpesčių, bet tam reikia didesnių investicijų.

M. Jančiukas mano, kad geriau apsimoka auginti ne veislinius, bet mėsinius triušius. Veislinių žmonės nevertina. Iš jų didelio biznio nepadarysi, nors veislinių triušių kainos nemažos. Vienas užaugintas veislinis triušis kainuoja tiek pat kiek avis – per 300 litų. Triušius ūkininkas šeria avižų, miežių grūdais, jaunikliams duoda kombinuotųjų pašarų. Būtų gerai juos palepinti ir morkomis. Taip pat duoda šieno. Vasarą – žolės, tik žiūri, kad ji būtų geros kokybės.

Vasarą gimę triušiai užauga greičiau – per 4 mėnesius, o žiemą – per 6 mėnesius. Patelė atsiveda apie 7 triušiukų vadą. Buvo atvejų, kai atsivedė ir 12-13, bet tuomet, ūkininko teigimu, jie buvo silpnesni, sunkiau augo.

Mantas, nuo mažens gyvendamas prosenelių name, labai mylėjo gyvūnus, kūrė savo ūkio ateities vizijas, dar vaikas būdamas, braižė brėžinukus, piešė piešinius, kuriuose buvo nurodyta, kur koks pastatas stovės, kokie gyvuliai bus auginami. Užaugus jo svajonės materializavosi.Tik gaila, kad turėdamas nedaug žemės, negali planuoti savo ūkio plėtros. Sunku žemės ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti. Dėl to jaunasis ūkininkas negali pasinaudoti ir Europos Sąjungos parama – modernizuoti savo ūkį, įsigyti technikos. Visgi 28-erių Mantas nusiteikęs optimistiškai. ,,Iki 40 metų, kol dar galioja jaunojo ūkininko statusas, man dar daug laiko. Gal kas nors pasikeis“, - sako M. Jančiukas.

Gyvendamas pas prosenelius, jis nuo mažens prižiūrėjo triušius. ,,Proseneliui pakako auginti 10-20 triušių, bet aš priveisdavau ir per 100. Prosenelis jį išmokė ir triušius mušti, lupti, paruošti maistui. Tą mokėjo daryti jau būdamas 14 metų. Dabar triušienos skonį jau seniai pamiršęs. Gaila mušti tokius mielus sutvėrimus. Savo triušius jis pirkėjams parduoda gyvus. Triušieną gyventojai dabar labai vertina dėl to, kad joje mažai riebalų ir nėra cholesterolio. Ji turi nemažą paklausą.

Mantas Jančiukas yra Lietuvos kailinių žvėrelių draugijos narys. Pabuvęs dvejus metus draugijos gretose triušių augintojas gali pats kurti veislyną. Tačiau toli į ateitį Mantas neplanuoja, sako, kad viskas priklausys nuo to, kiek pavyks praplėsti savo žemės valdas. Be to, kai daug prisisvajoji ir aplinkiniams pasigiri, dažniausia iš visų užmačių gaunasi šnipštas. Galbūt taip atsitinka ir dėl kitų žmonių pavydo.

Avis pelningiausia parduoti pavasarį

Taip pat ūkininkas laiko 50 avių, iš jų – 30 ėriukų. Įsigijęs ir įspūdingą Sufolkų veislės aviną. Laukuose prie sodybos žolę rupšnoja Sufolkų, Lietuvos juodgalvių, Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės, Romanovų ir mišrūnų veislės avys su ėriukais. Avių banda labai rami - gali prieiti, paglostyti, pasigrožėti. Pasak Manto, taip yra dėl to, kad labai ramios yra Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys, jas mėgdžioja ir kitos. Avys sodyboje nuskabo didžiulius plotus žolės, kurios nereikia pjauti žoliapjove.

Avys irgi reikalauja nemažos priežiūros, reikia šerti, tverti aptvarus, kirpti vilną

Žiemą gyvuliai, kaip sakė Mantas, labai mėgsta šienainį, taip pat joms duoda ir šieno, grūdų. Vasarą užtenka žolės, pridedant šiek tiek traiškytų grūdų. Jaunasis ūkininkas visas savo avis atpažįsta pagal būdą, kai kurios turi netgi vardus. Kuomet ėriavedės rengiasi atsivesti ėriukus, Mantas ir naktį akylai jas stebi, dažnai eina į tvartą. Pasak jo, būtų gerai ateityje tvarte įsirengtikamerą, tada būtų mažiau vargo. Daugiausia ėriukų – keturis – buvo atsivedusi Romanovų veislės avis.

Vasarą avys ganosi saugomos elektrinio piemens. Ūkininkas baiminasi dėl vilkų, kurie Lazdijų krašte jau papjovė ne vieną avį. Avys, pasak Manto užauga per metus laiko. Parduoti jas pelningiausia pavasarį, nes tuomet būna nemaža paklausa. Kai kurie žmonės jas įsigyja sezoniniam auginimui. Palaiko per vasarą, o rudenįskerdžia.

Ūkininkas pats avis ir kerpa. Tik vilnos kol kas nėra kur realizuoti. Ji išplauta stovi maišuose. Artimiausia vilnos karšykla yra tik Skriaudžiuose, netoli Kauno. Dėl mažo kiekio neapsimoka jos ten vežti. Prosenelis iš jos anksčiau visam kaimui vėlė veltinius.

Prižiūrėti ūkį Mantui padeda jo mama, buvusi policijos pareigūnė Rita Sabestinienė, jau išėjusi į užtarnautą poilsį, ir jos vyras Almantas.Visi kartu jiepavyzdingai tvarko sodybą. Čia pasodinę nemažai pušelių, eglučių, dekoratyvinių gluosnių, kadagių, tujų, rododendrų. Prie tvenkinio įrengtas fontanas ir alpinariumas. Sodyboje auga ir žydi daugiau kaip 200 veislių gėlės.

MŪ inf.