Lazdijai.Vaistažolių užauginti nėra sunku, sudėtingiausia rasti produkcijos pirkėją, kuris mokėtų gerą kainą. Lazdijų rajono jaunas ūkininkas Albinas Žymančius, šiemet 20 ha plote auginantis vaistines rugiagėles, produkciją parduoda Lenkijos įmonei, kuri verčiasi vaistažolių auginimu, rinkimu, perdirbimu ir realizavimu.

Ūkininkas sėjo rugiagėles gegužės mėnesį. Sėklų parsivežė iš Lenkijos. Pasak jo, auginti vaistines rugiagėles yra pelninga. Jos brangesnės, turi didesnę paklausą, tik mažiau sveria negu prieš tai dvejus metus jo augintos vaistinės ramunės. Be to, rugiagėlės reikalauja daugiau rankų darbo. Jas reikia perrinkti, nes tarp kombaino surinktų žiedų pasitaiko ir vaistažolių pumpurų, anksčiau šiuose plotuose augusių ramunių žiedų.

Vaistažoles jaunasis ūkininkas perrenka pats su savo tėvu, taip pat Albinu Žymančiumi, kuris visus savaitgalius praleidžia šiame ūkyje.

Jaunasis ūkininkas A. Žymančius su tėvu džiaugiasi šiemetiniu vaistažolių derliumi

Nuo birželio ūkininkas yra įdarbinęs traktorininką (su darbo biržos siuntimu), kuris sezonui parengė vaistažolių nuėmimo kombainą. Rugiagėles pradėjo pjauti liepos 16-ąją. Šiemetinė sausra joms, pasak A. Žymančiaus, nepakenkė. Vaistažolės puikiai suvešėjo, tik užaugo žemesnės ir greičiau sužydėjo. Kombainu patogiau nuimti aukštesnes rugiagėles. Tada jis geriau surenka visus žiedus.

Pernai Akmenių kaime ūkininkas įrengė džiovyklą, kurioje jau džiovino vaistines ramunes. Šiemet joje džiūsta pirmasis rugiagėlių derlius. Pirmiausia vaistinė žaliava patenka į patalpą, kurioje yra sveriama, po to - jau kitoje, 18 kv. m patalpoje, paskleidžiama ant lentynų, uždengtų drobe, po kuriomis sumontuoti ventiliaciniai įrengimai. Čia telpa 2 tonos žalios masės ramunių, o rugiagėlių - 1 tona, nes jas reikia paskleisti plonesniu sluoksniu.

Iš pradžių ventiliatorius pučia vėsų orą, vėliau - šiltą - 40 laipsnių temperatūros. Žaliavą reikia džiovinti 3-4 paras iki 13-14 procentų drėgnumo. Iš čia vaistažolės keliauja į rūšiavimo patalpą, kurioje rugiagėlės perrenkamos ir supilamos į popierinius maišus. Iš 1 tonos žalios masės gaunama apie 200 kg išdžiovintų ir jau perrinktų vaistažolių. A. Žymančiaus ūkyje išaugintos vaistažolės naudojamos farmacijoje, arbatų, kosmetikos priemonių, įvairių aliejų gamyboje.

Džiovykloje telpa viena tona vaistinių rugiagėlių, nes jas reikia paskleisti plonesniu sluoksniu

Iš pradžių jaunasis ūkininkas bandė vaistažoles realizuoti Lietuvoje. Deja, nesėkmingai. Su vienu vaistažolių fabriku buvo pasirašęs ketinimų protokolą. Žadėjo jam parduoti išaugintą produkciją. Visgi vėliau su fabriko atstovais nepavyko susitarti, kadangi šie kelis kartus keitė kainas ūkininko nenaudai. Todėl teko ieškoti kitos rinkos.

,,Ramunes aukštesnėmis kainomis sutiko supirkti įmonė lenkų įmonė „Dary natury". Jos vadovas buvo atvykęs į Akmenių kaimą, kur apžiūrėjo ramunių plotus. Jam tiko ekologiškai užaugintos vaistažolės. Taip jau dvejus metus ramunes realizuojame Lenkijoje. Šiemet tai pačiai įmonei parduosime ir rugiagėles. Mes ne tik auginame vaistažoles, bet kartu ir semiamės patirties  iš lenkų augintojų", - sakė A. Žymančius. Sertifikuotą vaistažolių sėklą ūkininkas taip pat perka iš Lenkijos.

Išeitis - vaistažolių aliejaus spaudimo cechai

A. Žymančius 2012 m. pasinaudojo Europos Sąjungos parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir įsigijo čekišką traktorių Zetor Proxima 110. Šiemet jis pateikė paraišką paramai gauti pagal priemonę  „Parama smulkiesiems ūkiams".

„Noriu įsigyti noraginį skutiklį kovai su piktžolėmis, sėjamąją, ekologines akėčias", - sako ūkininkas. Ekologiškai ūkininkauti, anot jo, nelengva, kadangi reikalavimai aukšti. Be to, sunku kovoti su piktžolėmis, nes negalima naudoti jokių cheminių priemonių. Ypač daug triūso tenka įdėti naikinant varputį, kuris yra labai gajus, ir kiek benaikintum, kai kur vis tiek stiebiasi aukštyn tarp vaistažolių.

Lazdijų krašto žemės, pasak vaikino, nėra derlingos, jose sunku užauginti gerą javų derlių. Užtat vaistažolės čia puikiai dera, nes jos nereiklios dirvožemiui. Taigi vietiniai ūkininkai šioje sferoje gali konkuruoti su derlingų žemių žemdirbiais.

„Dabar mes išdžiovintas vaistažoles išvežame į Lenkiją. O būtų galima jas perdirbti Lazdijų rajone, įrengiant vaistažolių aliejaus spaudimo cechus. Aliejus užsienyje plačiai naudojamas arbatoms gaminti, kitoms reikmėms. Galėtų vaistažoles po 10 ha auginti bent 10 susikooperavusių ūkininkų. Tikrai būtų visiems naudos. Taip pat parduodant vaistažoles didesniais kiekiais Lenkijoje ar Lietuvoje, būtų galima gauti už jas didesnę kainą. Žmonės Dzūkijoje yra darbštūs, todėl matau didelę perspektyvą šioje sferoje. Kapčiamiestyje buvome surengę seminarų apie vaistažolių auginimą. Susidomėjimas buvo išties didelis. Po to sulaukėme ir nemažai šiuo verslu besidominčių gyventojų skambučių", - teigė A. Žymančius.

Kitais metais A. Žymančius augins ramunėles, nes šios produkcijos vėl prašo užsakovas, taigi tenka taikytis jo poreikių. Vaistažoles sės rudenį, rugsėjo mėnesį.

Anot jaunojo ūkininko, turint vaistažolių ūkį, galima spėti ir valdišką darbą dirbti. Vaistažolių priežiūra nereikalauja tokio didelio dėmesio kaip gyvulių auginimas. Prie vaistažolių nesi „pririštas". Kita paskata yra tai, kad už jas mokamos tiesiogines išmokos, taip pat leidžiama įsigyti lengvatinio dyzelino.

MŪ inf.