Prienai. Nuo pat vaikystės tėvų Algimanto ir Rasos Mieliauskų mišriame ūkyje pagrindiniu pagalbininku buvęs Giedrius savo ateitį taip pat sieja su ūkininkavimu.

Marijampolės kolegijoje įgijęs žemės ūkio technologo profesiją, 2014 metais įregistravo jaunojo ūkininko ūkį Gerulių kaime, Balbieriškio seniūnijoje. Kaip ir nuo 1998 m. ūkininkaujantys ir gyvulius auginantys tėvai, Giedrius Mieliauskas pasirinko mišraus ūkio kryptį – nusprendė auginti penimus galvijus ir taip šeimos ūkio, kuriame yra apie 400 gyvulių, veiklą diferencijuoti.

Tad dabar tėvų ūkyje laikomos melžiamos karvės (bandoje – apie 100 karvių), telyčios ir prieauglis, Giedriaus ūkyje šiuo metu auginama apie 60 penimų galvijų.

Bendrai Mieliauskai dirba apie 600 ha žemės, Giedriaus valdos – 85 ha, iš kurių 30 ha sudaro nuosava žemė, kita dalis nuomojama iš privačių savininkų. Vienas didžiausių Balbieriškio seniūnijoje šeimos ūkių didžiąją dalį dirbamos žemės skiria grūdinėms kultūroms auginti, pašarams sėja dobilus ir kukurūzus, iš jų gamina silosą gyvuliams šerti.

Šį rudenį Mieliauskai pasėjo žieminių rapsų, kviečių, kvietrugių ir miežių. Pasak Giedriaus, žieminius kvietrugius jie augina gyvulių pašarams, o štai miežius renkasi dėl to, kad jie anksčiausiai subręsta ir pirmi kuliami, todėl būna pakankamai laiko paruošti žemę rapsų sėjai. Didžiąją dalį laukų apsėję žieminiais augalais, jei žiema bus palanki pasėliams, pavasarį ūkininkai sės tik kukurūzus.

Beje, 2020 m. sezono derlių Giedrius vadina ne rekordiniu, bet geru – jis buvo didesnis nei ankstesniais metais, o visi grūdai, nors ir smulkesni, atitiko pirmos klasės reikalavimus. Didžiausia problema, kad pasėliai buvo labai išguldyti, todėl, pasak ūkininko, teko derlių su kombainais nuo žemės šluoti.

Investicijas skatina ES parama

Didelė paspirtis ūkiui augti ir tvirtėti yra Europos Sąjungos parama. Giedriaus žodžiais, jei jos nebūtų gavęs, kažin ar būtų pirkęs ūkiui naują techniką, mat ji tiesiog būtų per brangi.

Dalyvaudamas jaunojo ūkininko įsikūrimo programoje, jis įsigijo vakarietišką traktorių, vėliau parengti valdų modernizavimo projektai padėjo įsigyti grūdų džiovyklą ir valomąją, trąšų barstomąją ir diskinį skutiklį. Šiuo metu jaunas ūkininkas yra pateikęs dar vieną paraišką paramai gauti – labai reikia šeimos ūkiui naujo pašarų maišytuvo-dalytuvo ir ritinių preso.

„Ūkiui techniką renkamės žinomų firmų, kad būtų patikima ir kokybiška, taip pat svarbu, kad gamintojo atstovas Lietuvoje turėtų gerą servisą. Tad žemės dirbimo ir sėjos padargus įsigijome iš bendrovės „Väderstad“, džiovyklą ir kitą grūdų įrangą – iš „Bokštuvos“, traktorių ir nemažai kitų mašinų – iš įmonės „Dotnuva Baltic“, – šeimos ūkio technikos parką trumpai pristato G. Mieliauskas.

Įsigyti žemės ūkio technikos ūkininkui padėjo ES parama

Gyvulininkystės perspektyvos miglotos

Jaunas ūkininkas prisipažįsta, kad gyvulininkystės kryptis jį šiek tiek gąsdina, nes reikia didelių investicijų, o atsiperkamumas ilgas. „Reikia investuoti į tvartus, mėšlides, tad gyvulininkystės perspektyvų ateityje nelabai matau. Daug nerimo ir klausimų kelia ir aplinkosauginiai reikalavimai dėl mėšlo, tręšimo. Kol tėvai dirba, gyvulininkystės gal ir neatsisakysime, tačiau ar pienininkystę iš tėvų perimsiu, bus matyti pagal aplinkybes“, – sako Prienų r. ūkininkas Giedrius.

Pasak jo, plėtoti tik augalininkystės kryptį yra daug lengviau, paprasčiau, darbo mažiau, tačiau sutinka, kad mišrus ūkis yra tvaresnis, jame lengviau laikytis sėjomainos, nealinami dirvožemiai, laukai tręšiami mėšlu, todėl mažiau reikia mineralinių trąšų.

Tačiau investuoti į gyvulininkystės ūkio plėtrą neskatina ir mažos produkcijos supirkimo kainos – tiek pieno, tiek mėsos. Užaugintus galvijus jaunas ūkininkas daugiausia parduoda dviem įmonėms – „Utenos mėsai“ ir „Agarui“.

„Šiuo metu tik grūdų kainos pakilę, dėl jų skųstis tikrai negalime ir ypač šiemet išlošė tie, kurie turėjo grūdus kur bent iki lapkričio palaikyti“, – pastebi ūkininkas. Šeimos ūkis turi galimybes grūdus sandėliuoti, taip pat ir savo transportą grūdams tiesiai į Klaipėdos jūrų uostą vežti. Tad dalį grūdų Mieliauskai išvežė iš karto po javapjūtės, dalį – lapkritį, paskutinius planuoja išvežti kitų metų pradžioje.

„Kai turi savo transportą, nereikia už šią paslaugą mokėti, be to, lauko darbams pasibaigus ir darbuotojai turi ką veikti“, – krovininio transporto būtinybę ūkyje pabrėžia Giedrius. Tiesa, jaunas ūkininkas darbuotojų neturi, 8 samdomi žmonės dirba tėvų ūkyje.

Atrinktas tarp geriausių jaunų ūkininkų rajone

G. Mieliauskas yra Lietuvos ūkininkų sąjungos ir kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ narys. Kaip vieną iš didžiausių ūkininkų kooperacijos privalumų jis įvardija galimybę palankesnėmis kainomis įsigyti šeimos ūkiui reikiamas trąšas ir augalų apsaugos produktus. Naudinga būti kooperatyvo nariu ir teikiant paraiškas paramai gauti, nes už tai skiriami papildomi balai.

Norėtų jaunas ūkininkas savo ūkį plėsti, tačiau naujų žemių įsigyti sunku, nes ūkiai susiformavę ir nusistovėję, todėl laisvų žemių nėra arba prašoma už jas didelių sumų. Tad vienintelė išeitis – dirbant kartu su tėvais pamažu perimti jų dirbamas žemes, o ateityje – ir visą ūkį ir taip toliau tęsti ūkininkavimo tradicijas.

G. Mieliauskas – vienas iš jaunųjų Prienų rajono ūkininkų, kurio ūkis šiais metais atrinktas tarp geriausių tradiciniame, tačiau šiemet dėl pandemijos visiškai kitaip organizuotame konkurse „Metų ūkis“. Šiais metais konkurso organizatoriai jame dalyvauti kvietė jaunuosius Prienų r. ūkininkus (iki 35 metų), ypač tuos, kurie papildė Ūkininkų sąjungos gretas per pastaruosius penkerius metus.

MŪ inf.