Kauno r. Šiemet bus trečias sezonas, kai Kauno rajono ūkininkas Kęstutis Svečiulis augins sojas. Ūkininkas išbandė ir atsirinko veisles ir šių augalų plotą ketina išplėsti bemaž tris kartus. Kodėl ūkininkui patinka sojos, kaip jas augina?

Pirmais metais K. Svečiulis sojų sėjo tik pabandyti, buvo nesklandumų ir klaidų. Geriau pasiruošęs 2024-aisiais augino 30 ha, o šiemet planuoja pasėti iki 100 ha. 

„Ūkyje auginame labai įvairių rūšių augalus, ne vien tradicinius javus, bet ir retesnius. Sojas į sėjomainą nutarėme įtraukti dėl jų didelės naudos. Pirmiausia, jos kaupia dirvoje azotą. Po sojų auginamus kitus augalus azotu galima tręšti mažiau. Kitas privalumas – šiems augalams, palyginti su kitais, kol kas reikia mažiausiai investicijų, mat sojų dar nepuola ligos, kenkėjai, todėl vien augalų apsaugai nemažai sutaupome“, – vardija ūkininkas. 

Pasėliai netręšiami ne tik azotu (juo sojas aprūpina gumbelinės bakterijos), bet ir kalio bei fosforo trąšomis – dirvožemio agrocheminiais tyrimais nustatyta, kad ūkio dirvose šių elementų yra pakankamai. Kauno rajono žemės derlingos.

Sėja tiesiogiai

K. Svečiulio ūkyje taikoma bearimė technologija, sėjama tiesiogiai. Šis būdas, pasak ūkininko, tinka ir sojoms. Jis priduria, kad ir pasaulyje bemaž 70 proc. atvejų auginant sojas taikoma tiesioginė sėja.

Laukas, kuriame iš rudens į javų ražienas buvo įsėtos tarpinės kultūros ir per žiemą jos nušąla, pavasarį nupurškiamas glifosatu (sunaikinamos esančios piktžolės) ir kitą dieną tiesiogine sėjamąja Horsh Avatar pasėjamos sojos. Tarpueiliai – 25 cm. Sėklų norma priklauso nuo jų kokybės ir stambumo (1 000 sėklų masės, g) ir gali būti nuo 140 iki 150 kg/ha. Skaičiuojama taip, kad kvadratiniame metre augtų 65–75 augalai. 

„Sojoms tinka įvairūs dirvožemiai, tik reikia žiūrėti, kad turėtų reikiamą kiekį maisto medžiagų. Jeigu trūksta fosforo ir kalio, šiomis trąšomis būtina patręšti iš rudens. Negalima sojų auginti rūgščiose žemėse. Tokias pirmiausia reikėtų pakalkinti“, – sako Kęstutis. 

Ūkininko manymu, tiesioginė sėja sojoms palanki ir dėl to, kad nedirbant žemės pavasarį ilgiau išsaugoma drėgmė, kurios reikia sėkloms sudygti. Jeigu dirvos ariamos, tai pavasarį gali būti sunkiau jas paruošti, siekiant neperdžiovinti žemės.  

Atsirinko kanadietiškas veisles

Praėjusiais metais K. Svečiulis augino net 12 veislių sojas: lenkiškas, austriškas, čekiškas, kanadietiškas. Jas įsigijo iš sėklas platinančių įmonių. Bandymo tikslas buvo įvertinti veislių savybes, derlingumą, tinkamumą auginti. Atsirinko kelias geriausiai pasiteisinusias veisles, kurias sės ir šį sezoną. Jos davė gerą derlių ir laiku subrendo. Daugiausia tai – kanadietiškos selekcijos veislės. Pasak Kęstučio, Kanados ir Lietuvos klimato sąlygos panašios, tad jų veislės gana gerai tinka ir mums. 

Vienas svarbiausių dalykų auginant šiuos ankštinius augalus – prieš sėją sėklas apdoroti specialiomis gumbelinėmis bakterijomis. Kęstutis sako, kad pats tuo neužsiima. Pirko sėklas, kurios jau buvo paruoštos. 

„Tikintis sėkmės ir renkantis veisles, pagrindinis dalykas – kad jos subręstų Lietuvos klimato sąlygomis. Veislių pasiūla pasaulyje didžiulė. Yra labai ankstyvų veislių, bet jų derlingumo potencialas nedidelis. Kuo vėlyvesnė veislė, tuo ji derlingesnė, bet susiduriame su kitu niuansu – labai vėlyvos veislės Lietuvoje nesubręsta. Pavyzdžiui, pernai sojas sėjome pirmomis gegužės dienomis, o kulti pradėjome rugsėjo 10 d., o paskutines nuėmėme rugsėjo 19-ąją“, – pasakoja augintojas. Jis sako, kad dabar rinkoje galima rasti veislių, kurios tinka auginti ir Lietuvoje. Anksčiau to tikrai nebuvo.

Ūkyje auginamos tik genetiškai nemodifikuotų sojų veislės (ES draudžia auginti genetiškai modifikuotus (GM) augalus). „Situacija dviprasmiška: Lietuva ir kitos ES šalys perka iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Lotynų Amerikos) didžiulius kiekius GM sojų rupinių ir jais šeria gyvulius, paukščius. Paukštynai labai skambiai reklamuojasi, kad augina broilerius ar dedekles be antibiotikų, bet lesina GM sojų lesalais. Ūkiuose auginti GM augalų neleidžiama, o GM pašarus importuoti galima. Nesąžininga konkurencija išeina“, – stebisi ūkininkas.

Visą straipsnį skaitykite balandžio mėn. žurnale „Mano ūkis“.