Kaišiadorys. Vienas iš stambiausių Kaišiadorių rajono ūkininkų Antanas Kelpša ūkio vairą perduoda dukrai Jolantai. Ūkio įpėdinei ir paveldėtojai - 35-eri. Kruonio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai vis dar nesiliauja spėlioti, ar užteks parako smulkutei ir iš pažiūros trapiai moteriai valdyti modernų beveik 1500 ha ūkį.
Buhalterės-ekonomistės išsilavinimą turinti Jolanta Kelpšaitė šypsodamasi prisipažįsta - viskas nauja, veiklos daug, aprėptis plati, kai kurios užduotys - sunkiai beįveikiamos. Tačiau balandį su darbu Vilniuje atsisveikinusi moteris neabejoja, kad sėdi savo rogėse ir vadžias išlaikyti sugebės savomis rankomis.
Tėvas - reikliausias darbdavys
Šešiasdešimtmetį neseniai šventęs Antanas Kelpša sako, kad reikia būti realistu - anksčiau ar vėliau kaita turi įvykti. „Perimti ūkį dukrai lengviau, kol esu gyvas. Aš jos neglostau, elgiuosi kaip su visais darbuotojais, reikalauju netgi daugiau negu iš kitų. Prie stalo ji man dukra, o už durų - ūkio darbuotoja. Taip elgėsi Fordas ir kiti milijonieriai - savus spausdavo, skirdavo žemiausias pareigas, kad pajustų ir pamatytų visą grandinę, užjaustų dirbantį sunkiausią darbą", - neslepia ūkininkas.
Naujoji darbuotoja
Reiklusis darbdavys pripažįsta, kad darbuotojai pajuto, jog į ūkį atėjo ekonomistė. „Keikiau New Holland traktorius, kad jie vienam hektarui sunaudoja labai daug kuro", - prisipažįsta ūkininkas, o dukra ekonomistė iš karto suvokė, kad čia kažkas ne taip. Susipažino su traktoriaus charakteristika, palydovine sistema išmatavo laukus, suskaičiavo ir prie sienos prirėmė traktorininką. Šis pasipiktino, ką čia „boba aiškina". Jolantai pateikus duomenis, nesąžiningam darbuotojui teko atsisveikinti su ūkiu. O New Holland kuro sąnaudos vienam hektarui nuo 15 litrų sumažėjo iki 8 ir atitinka technologines normas. „Kitas žingsnis - skaičiuosime kiekvienam laukui trąšų normas pagal derlingumo balą, nes dabar surašome atmintines ir tręšiame šabloniškai, o tai neekonomiška", - planais dalijasi Jolanta.
Antanas ir Jolanta Kelpšos
Šiuo metu ūkyje dirba 16 nuolatinių darbuotojų ir 2 pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Jie, A. Kelpšos nuomone, labai pasiteisino, tačiau Vyriausybė turėtų patvirtinti platesnį paslaugų spektrą, įtraukti ir mechanizaciją. „Juk būna, žmogus suserga, kad nenutrūktų darbai, sėsti prie traktoriaus vairo galėtų kaimynas, tačiau tai jau prieštarautų teisiniams aktams, o darbo inspektoriai baustų, nes tas žmogus būtų vertinamas kaip nelegalus darbuotojas. Gerai, kad įteisinta gausybė rankų darbo: akmenų rinkimas, runkelių rovimas, tvartų mėžimas, šakų deginimas. Tačiau augalininkystės ūkyje rankų darbo mažai, viską atlieka technika, į tai kol kas neatsižvelgta", - trūkumus vardija A. Kelpša.
Jis ūkyje neturėjo nei agronomo, nei kito specialisto. „Jolanta veža nemažą krūvį. Jau dabar jaučiu palengvėjimą. Be to, priėmiau darbų saugos specialistę. Ji kieta, mums velnių išrašo, jai neįdomu, ar mes pajėgūs ekonomiškai, reikalauja sudaryti saugias sąlygas kaip priklauso", - pasirinkimu patenkintas ūkininkas.
Planuoja plėsti nuosavos žemės plotus
Perduodamas patirtį dukrai, pažvelgęs į ūkį tarsi iš šalies, jos akimis, A. Kelpša suvokė, kad 1 500 ha dirbamos žemės - per daug. Plotai išsimėtę penkiose seniūnijose, dviejuose - Prienų ir Kaišiadorių - rajonuose 35 km atstumu, nedideli (27-65 ha), tad deklaruoti tenka net 308 laukus.
„Galvoju, kad užtektų kompaktiškesnio 500-600 ha ūkio, nereikėtų plėšytis dukrai ir darbininkai nepervargtų. Iš 1 400 ha, tik 80 nuosavi. Reikia didinti nuosavos žemės plotus", - sako A. Kelpša.
Pasak jo, matematika paprasta. Jei žemės našumo balas 40, iš hektaro gauni 4 t, pridėjęs trąšų, gali pasiekti 5 t, tačiau trąšos irgi kainuoja, neaišku, kokia bus produkcijos savikaina. „Už vieną ha moku nuo 150 iki 200 Lt nuomos savininkui. Tiesioginės išmokos - 406 Lt už ha. Jei grūdų supirkimo kainos tokios kaip šiemet ar dar žemesnės, paskaičiavus lieka vargas, darbas ir nemigo naktys. Ūkininkas visada vaikšto peilio ašmenimis, nes atsako už viską: už darbuotojus, už kreditus", - neslepia kruoniškis.
Nuomos kaina Kaišiadorių rajone auga, žemės reikia jauniesiems ūkininkams, jie ir siūlo 200 Lt ir daugiau už ha. Nesvarbu, kad galbūt neišgalės arba jiems neapsimokės tokios kainos mokėti, tačiau žemės savininkams susuka galvas.
„Ūkininkaujant visko nurašyti žmogiškajam faktoriui negali, daug kas nuo dangaus priklauso. Javų šiemet kūlėm ir 6 t. Mes dar neišauginame rapsų taip, kad pasiektume 3 t/ha derlingumą. Gerose žemėse ūkininkai jau kulia 5 t ir daugiau. Mūsų laukai - kalnas, klonis, todėl nemažai ir išbarstome. Tik tie plotai, kurie žemumoje, derlingi, o kalvelių keteros nugairintos vėjų, paveiktos erozijos", - vardija ūkininkas priežastis , dėl kurių brandina mintį mažinti dirbamos žemės plotą.
MŪ inf.
VISĄ PUBLIKACIJĄ RASITE NAUJAUSIAME LAPKRIČIO MĖNESIO ŽURNALE „MANO ŪKIS"
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22 -
Paramos visiškai pakako ketvirtadaliui pareiškėjų
2024-11-21 -
Kaip pasėliai pasitinka žiemą skirtinguose Lietuvos rajonuose
2024-11-21
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)