Klaipėda. Jau nestebina kone kasdien skelbiama statistika apie mažėjantį karvių skaičių. Teigiama, kad melžiamų karvių daugiausia atsisako smulkūs ūkiai. Tačiau kai kada brūkšnį braukia ir stambūs laikytojai.

Tarp atsisakiusių melžiamų karvių - ir dvi žinomos bendrovės iš Klaipėdos ir Radviliškio rajonų.

Praėjusį rudenį ganykloms ir pašarams auginti skirtus laukus suarė Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė. Dabar ten auga kviečiai. O bendrovėje, kuri buvo ir viena ūkininkų kooperatyvo „Pienas LT“ steigėjų, neliko nė vienos piendavės. Dar prieš metus ūkyje buvo per 300 melžiamų karvių, iš viso - apie 800 gyvulių, Kretingalės KŽŪB vadovas Gerardas Liorenšaitis pripažįsta, kad iki šiol skauda širdį, matant tuščius tvartus, juk pieno ūkiui atiduotas kone visas gyvenimas. Tačiau ekonominė logika privertė žengti tokį žingsnį – negali dėl karvių į bankrotą nuvaryti visos bendrovės.

„Pirmas dalykas, privertęs mus priimti tokį sprendimą, buvo trejus metus, nuo pieno krizės pradžios, patiriami nuostoliai. Antras dalykas, negavome leidimo statyti naujo tvarto, kurio verkiant reikėjo. Mūsų ūkio tvartai statyti 1960-aisiais, juose neįmanoma jokia mechanizacija. Karvės dar buvo ganomos, melžėme į pieno linijas. Turėjome arba modernizuoti, arba nutraukti pieno ūkio veiklą“, - kalbėjo G. Liorenšaitis.

Jis dar tikėjosi išgelbėti pieno ūkį. Turėjo verslo planą, buvo pasirengęs statyti naują 400 vietų tvartą. Bet kai pradėjo viską skaičiuoti su tuometėmis pieno supirkimo kainomis, vaizdas buvo nekoks, o kai reikėjo gauti statybos leidimą, suderinti jį su aplinkiniais gyventojais, iškilo dar daugiau problemų. Daugelis nenorėjo savo kaimynystėje karvių fermos. „Tai mūsų pieno ūkį ir pribaigė“, - sakė patyręs agrarininkas. Kretingalės bendrovė – priemiestinis ūkis, netoli pajūrys, žemė ten aukso vertės, sklypai išdalyti naujakuriams, taigi, prie supirkimo kainų problemos prisidėjo dar ir ši, nepalanki ūkiui kaimynystė.

Kretingalės KŽŪB pirmininkas Gerardas Liorenšaitis ilgai vylėsi, kad bendrovei pavyks išsaugoti pienininkystę

Didelė problema, pripažįsta G. Liorenšaitis, buvo ir melžėjų trūkumas, per 300 karvių turinčiame ūkyje jų reikėjo daug. Atsisakius pieno ūkio, bendrovė pamažu atleido tik mažą dalį nedrausmingų, nemotyvuotų darbuotojų, kitiems surado darbo augalininkystės sektoriuje.

Dabar pagrindinė Kretingalės KŽŪB, šią gegužę pradėjusios skaičiuoti 28-uosius gyvenimo metus, veikla yra augalininkystė. Šis sektorius sutvarkytas, bendrovė turi modernias džiovyklas, grūdų bokštus. Ūkyje dar liko keli šimtai buliukų, kuriuos parduos užaugintus. G. Liorenšaitis tyliai pasvarsto apie galimybę paauginti mėsinių galvijų, bet tam reikia viską suskaičiuoti ir pasiruošti, stebėti situaciją rinkoje. Tad artimiausioje ateityje bendrovė gyvens iš augalininkystės. Nors ji nesukuria tokios pridėtinės vertės, kaip gyvulininkystė, tačiau leidžia uždirbti. Savaitgalį praūžęs ir žemę atgaivinęs lietus suteikė bendrovės darbuotojams vilties, kad derlius užaugs geras. 

Karvių neliko ir Gražiškių bendrovėje

Šių metų kovo 1-ąją ištuštėjo ir Gražiškių žemės ūkio bendrovės (Radviliškio r.) fermos. Bendrovė pardavė visus 400 gyvulių, iš kurių 230 – melžiamos karvės. Bene vienintelė paguoda, kad karves išsivežė ne lenkai, o nupirko Lietuvos ūkininkai.

Gražiškių ŽŪB vadovas Ričardas Glinskis, kaip ir G. Liorenšaitis,  įvardijo dvi tas pačias pagrindines priežastis – mažą pieno supirkimo kainą, lėmusią ilgalaikius nuostolius, ir žmonių nenorą dirbti. „Atėjo laikas, kai kaimo žmogui fermoje smirda“, - stebisi tokiu požiūriu R. Glinskis.

Matydamas aplink išdžiūvusias pievas ir niekaip neužaugančią žolę, R. Glinskis tik lengviau atsidūsta, kad nebereikės šerti gyvulių. „Žolės nėra visai. Pieno kaina maža, o išlaidos jam pagaminti – didelės. Būtume ir anksčiau karvių atsisakę, kiek galima nuostolingai dirbi? Tačiau turėjome projektinių įsipareigojimų“, - sakė R. Glinskis. Pasinaudojus ES parama, buvo atnaujinta fermos įranga, bet tvartai buvo senos statybos, reikėjo didelių investicijų. O investuoti, pasak bendrovės vadovo, į nežinią, niekas nesiryžtų. Tad nuo šiol Gražiškių ŽŪB versis tik augalininkyste.

2012-aisiais, švenčiant bendrovės 20-metį, tuometis jos vadovas, šviesios atminties Juozapas Glinskis džiaugėsi, kad daugiausia pajamų uždirba iš pienininkystės. „Pienas – mūsų gyvenimas“, - tuomet sakė jis. Vis dėlto, prasidėjus pieno krizei, pieno sektoriaus padėtis pasikeitė iš esmės.

MŪ inf.