Lazdijai. Remigijus Urbanavičius, pradėjęs kurti mėsinių galvijų ūkį, iškart žinojo, kad jo tikslas - veislinė Aberdyno angusų banda. Pasitelkęs jaunatvišką maksimalizmą, jaunas ūkininkas savo siekius įgyvendinti ėmėsi žaibiškai, rašo žurnalas „Mano ūkis" (Nr. 5).

Praėjus vos ketveriems metams, kai Remigijus Urbanavičius į gimtąjį Lazdijų rajoną iš Danijos atvežė pirmąsias 32 angusų telyčias ir vieną bulių, jo ūkiui suteiktas A kategorijos veislyno statusas. Dabar ūkyje yra apie 300 galvijų, iš jų 210 - karvių žindenių. Šiemet veršiuosis apie 180 karvių, tad banda dar padidės.

Patirties įgijo dirbdamas Danijos ūkiuose

Padirbėjęs Danijos ūkiuose, penkerius metus Anglijoje valgęs emigranto duoną, išbandęs jėgas versle Remigijus 2014 m. nutarė investicijas pakreipti kita, jo išsilavinimui labiausiai tinkama linkme - į žemės ūkį. Ir iškart čiupo jautį už ragų - įsigijo vieną, antrą mėsinių galvijų bandą iš Danijos, po dvejų metų pasistatė 60 tūkst. eurų kainavusį naują tvartą. Ir toliau didina bandą tiek daniškosios linijos galvijais, tiek jau atvestais savo ūkyje. „Norint iš ūkio padaryti rimtą verslą, reikia didelės bandos", - sparčią ūkio plėtrą aiškina ūkininkas.

Aukštos genetinės vertės Remigijaus Urbanavičiaus gyvuliai prižiūrėti, gerai šeriami

Angusus Remigijus rinkosi todėl, kad ši veislė nereikalauja šiltų gyvenimo sąlygų, nelepi pašarams, neagresyvi, beragė. Ir veršiuojasi gana lengvai. Angusams sudaryta galimybė bet kada iš tvarto išeiti į gryną orą, jie puikiai jaučiasi lauke ir žiemą, net spaudžiant 25 laipsnių šalčiui tvarte jie mažai būna. Svarbu, kad kraikas būtų sausas. „Esu labai patenkintas šita veisle", - sako Remigijus, vaikštinėdamas tarp meilių lyg šuniukai jau paaugusių veršių. Ūkio pasididžiavimas - parodinis Danijoje pirktas bulius, prieš kergimą svėręs beveik toną.

Pradėti ūkininkauti iškart tokiu mastu, o ne mažais žingsneliais, reikėjo turėti ryžto ir drąsos. „Ne ant asfalto užaugau - prie ūkio darbų esu įpratęs nuo mažens, tėvai ūkiškai gyvena. Be to, esu baigęs žemės ūkio mokyklą ir turiu ūkininko profesiją. O didžiausios patirties įgijau dirbdamas Danijos ūkiuose", - savo istoriją pasakoja galvijų augintojas. Į Daniją pirmą kartą jis išvažiavo pagal mainų programą - baigęs žemės ūkio mokyklą, į šios šalies gyvulių ūkį išvažiavo atlikti praktikos, po to liko ten padirbėti. Todėl Danijoje Remigijus ir rinko motininę savo ūkio bandą. Ketverius metus kasmet važiavo ten pirkti gyvulių. Aplankė labai daug ūkių, nes surinkti, pavyzdžiui, 60 veislinių telyčių, pavykdavo tik iš 15-20 ūkių, o jų aplankydavo dar antra tiek.

Ūkio pasididžiavimas - parodinis Danijoje pirktas bulius

Ūkyje talkina geriausi specialistai

Atsivežęs gerų aukštos genetinės veislės telyčių ir bulių, R. Urbanavičius išskirtinį dėmesį skiria jų sveikatingumui, pašarams, todėl samdo geriausius šios srities specialistus. Iki šiol rimtų veterinarinių problemų nepatyrė, gyvuliai sveiki. Nieko keisto, nes bandos sveikatingumu rūpinasi žinomas veterinarijos gydytojas, LSMU Veterinarijos akademijos lektorius dr. Danielius Starevičius. O pašarinių žolių mišinius pagal dirvožemio struktūrą sudaro kitas garsus savo srities specialistas - ASU docentas Evaldas Klimas. Jis atlieka dirvožemio tyrimus, jais remdamasis pataria, kas čia gali augti, o kas ne, kur ir ką geriau padaryti. „Taip, tai kainuoja, bet vienas pats visko žinoti ir mokėti negali. Kaip sakoma, dviratis išrastas, reikia tik išmokti juo važiuoti", - kalba galvijų augintojas, svarbiausius jų sveikatingumo ir šėrimo reikalus patikėjęs profesionalams.

Galvijams Remigijus ruošia žolės šienainį, taip pat gamina kukurūzų silosą. Pirmą kartą 70 ha kukurūzų pasėjo pernai, kai išbandė pirktinį silosą. „Patiko, todėl nutariau ir pats kukurūzų užsiauginti", - R. Urbanavičius ūkyje taiko intensyvią galvijų auginimo technologiją. Ganykloms ir pašarams dabar skiriami visi 300 ha žemės.

Šiemet Remigijus planuoja rekonstruoti dar vieną fermą, esančią už keliolikos kilometrų nuo pirmosios, įrengti siloso talpyklą. Prie naujos fermos yra dvi siloso tranšėjos, bet, daugėjant galvijų, jų gali nebeužtekti. Tolesnėje ateityje naujam gyvenimui ūkininkas ketina prikelti ir dar vieną šalia rekonstruojamos esančią beveik nugriautą fermą.

Gyvuliams prižiūrėti žiemos sezonu Remigijus samdo vieną ūkio darbininką, bet, ūkiui plečiantis, per projektą su Darbo birža šiemet samdys dar tris pagalbininkus. Iki šiol, prasidėjus lauko darbams, pašarų ruošimo paslaugas jis pirko. Ir su kaimynu kooperuojasi, dalijasi technika - vienas turi vienokią, kitas - kitokią. Bet vis tiek į techniką teko nemažai investuoti, todėl Remigijus džiaugiasi, kad turėjo galimybę pasinaudoti ES parama. Ūkį įkūrė pagal priemonę „Jaunojo ūkininko įsikūrimas", iš ūkio modernizavimo projekto įsigijo traktorių, teleskopinį krautuvą, šienapjovę, priekabą. Pasinaudodamas parama grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti, 2015 m. nusipirko 2 angusų veislės bulius ir 59 telyčias, 2016 m. - dar du reproduktorius ir 60 telyčių. 2017 m. pateikė paraišką 2 buliams ir 20 telyčių įsigyti.

„Rašiau verslo projektus, skaičiavau, dėliojau, aklai nieko nedariau ir nepirkau. Parama veisliniams gyvuliams labai padėjo - perkant tiek gyvulių, suma gaunasi tikrai nemaža. Iš tiesų, visi projektai labai padėjo - be ES paramos tokio ūkio per tokį trumpą laiką nebūčiau sukūręs", - sako R. Urbanavičius. Beje, veisliniai ūkiai gauna prioritetinių balų, skiriant paramą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti, o Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacijoje pasigirsta siūlymų, kad prioritetinių balų auginantiesiems veislinius gyvulius reikėtų suteikti dar daugiau.

Remigijus Urbanavičius sako, kad be ES paramos tokio ūkio per tokį trumpą laiką nebūtų sukūręs

Ekonominio ūkio augimo tikisi kitais metais

Remigijus turi ir 8 šarolė veislės karves žindenes. D. Starevičius kartu su LSMU Veterinarijos akademijos prof. Vytuoliu Žilaičiu žada joms atlikti angusų embrionų implantaciją. Embrionų per vieną Danijos ūkininką rengiamasi parsivežti iš Amerikos. Šį būdą bandos kraujui atnaujinti Remigijus nutarė rinktis ne dėl smalsumo. Nors Danijoje jam pavyko įsigyti gerų galvijų, vis dėlto kuo toliau, tuo sunkiau jų rasti, be to, šioje šalyje, sako Remigijus, į galvijų pardavimą vis dažniau žiūrima kaip į verslą - galvijų kokybė prastėja, nes juos kergti pradeda per anksti.

„Kol kas nieko nesigailiu, nors ekonominiai ūkio rezultatai dar klostosi sunkiai. Pirmais metais pirkau telyčias, jas kergiau savo ūkyje, tad kol jos apsiveršiavo, praėjo metai, o kasmet dar vis investavau į naujus veislinius gyvulius. Bet jau pamažu ūkis pradeda duoti pajamų, investicijos pradeda sugrįžti, nors gyvulių pardavimai šiuo metu nedideli", - teigia R. Urbanavičius.

Pernai vienas stambus Lietuvos ūkininkas nusipirko iš jo 12 atjunkytų veršelių, kuriais yra labai patenkintas - paros priesvoris geras, gyvuliai auga sveiki. Kitais metais galvijų pardavimai turėtų gerokai padidėti, nes šįmet veršiuosis apie 180 karvių. „Kiek patyriau, vyriškos ir moteriškos lyties veršelių atvedama maždaug per pusę, tad jeigu kitais metais galėsiu parduoti apie 80 telyčių, tai ekonominiai rodikliai iškart turėtų pakilti į viršų", - skaičiuoja veislinio ūkio savininkas.

Jis neabejoja, kad veislinis ūkis yra rentabilesnis negu pramoninis - veislinis gyvulys kainuoja gerokai daugiau, negu skirtas mėsai. Ir veisliniai gyvuliai šiuo metu turi didelę paklausą. Pernai Remigijus pardavė visas, kiek turėjo, veislines telyčias, sau nepasiliko nė vienos. „Ir šiemet, kol mūsų motininė banda nauja, jauna ir jos nereikia atnaujinti, kol dar Lietuvoje yra veislinių gyvulių poreikis, dar 2-3 metus parduosime visas telyčias. Ir, galiu pasakyti, kad dabar mano gyvuliai yra ne prastesni negu užauginti Danijoje. O pašarų bazė gal net geresnė, nes Danijoje kukurūzų mėsiniams gyvuliams niekas neaugina ir jais nešeria", - pastebi R. Urbanavičius.

Kol Lietuvoje nepatenkintas veislinių gyvulių poreikis, juos parduoti apsimoka ir Lietuvoje. Nebent, svarsto Remigijus, užauginus labai gerą, įspūdingą veislinį bulių, jį vertėtų siūlyti užsienio pirkėjams, nes Lietuvoje nebūtų jam rinkos - tokių bulių kaina yra labai didelė. „Tai - ateities planai", - šypteli ambicingų minčių turintis ūkininkas.

Visą publikaciją skaitykite gegužės mėn. žurnale „Mano ūkis" (Nr. 5)

MŪ inf.