Vilnius. Žemdirbiams planuojant pajamas ir išlaidas svarbu žinoti, kiek ir kokių išmokų jie gali tikėtis gauti. Deja, Nacionalinė mokėjimo agentūra tokios informacijos neteikia. Kodėl neteikia, aiškintasi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiume.

Bendrovių atstovai kėlė klausimą dėl informacijos teikimo apie žemdirbių gautinų išmokų sumą, t. y., kiek konkrečiais metais žemdirbys gali tikėtis gauti išmokų. Bendrovių vadovai prisiminė, kad anksčiau Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siųsdavo informacinius laiškus, nurodydama, kiek žemdirbys gaus išmokų, tuomet galima buvo lengvu planuoti išlaidas, sudaryti balansus.

Žemdirbiai kelia klausimą dėl informacijos teikimo apie gautinas išmokų sumas

Pasak NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorės Enrikos Raibytės, remiantis ES reglamentais, NMA pateikia informaciją tik apie išmokėtas išmokas, o ne apie planuojamas. Anksčiau buvo paprasčiau, nes tiesioginių išmokų apskaičiavimas buvo gana paprastas, o dabar tiesiogines išmokas sudaro kelios dalys, kurios skirtingai apskaičiuojamos.

„Rengti informacinius pranešimus apie tikėtinas išmokas būtų didelė administracinė našta - reikėtų paruošti 140 tūkst. pranešimų. Antra, tai atsakomybės klausimas, nes nurodyti konkrečią gautiną, vadinasi, iš dalies patikinti, kad žemdirbys galės tokia suma disponuoti, o jei patikrų metų bus nustatyta pažeidimų, neatitikimų, tuomet suma bus kita, o kaltinimai dėl negautų pinigų teks NMA", - argumentavo E. Raibytė.

Be to, šiuo metu net ir preliminariai tikėtinai mokėtinų sumų neįmanoma apskaičiuoti, nes nėra patvirtinti visi įkainiai, pavyzdžiui, žalinimo įkainiai paskelbti tik sausį, už mėsinius galvijus - vasarį, o atsietųjų išmokų įkainiai iki šiol nepatvirtinti. Įkainius tvirtina Žemės ūkio ministerija.

Išmokos juda

Bendrovių vadovai teiravosi, kaip šiais metais vyksta išmokų mokėjimas? Pasak NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorės E. Raibytės, sausį tiesioginių išmokų nebuvo mokama, vasarį išmokėta daugiau kaip 35 mln. eurų.

Pasak NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorės Enrikos Raibytės, išmokos yra mokamos kasdien

Mokėjimai vykdomi kasdien. Iš Kaimo plėtros programos priemonių mokama kol kas tik už nenašias žemes, o išmokos ekologiniams ūkiams turėtų būti mokamos kovo mėnesį: kovo pradžioje - už 2007-2013 metus, o kovo antroje pusėje - už 2014-2020 m. laikotarpį. Nuo kovo 1 d. turėtų būti pradėta mokėti išmokas už mėsinius galvijus.

E. Raibytės teigimu, patikros pagreitės, tad 2016 m. išmokų mokėjimas irgi pajudės. NMA atstovė patikino, kad NMA planuoja liepos mėnesį atlikti masinį paraiškų sutikrinimą, kad žemdirbiui būtų aišku, ar jo pateikti duomenys teisingi.

Pajamos mažėja

LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis trumpai pristatė šalies ūkių pajamų apimtis, struktūrą ir pokyčius 2012-2015 metais. Per 4 metus visų kategorijų ūkių gautos pajamos už augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją (įskaitant ir visų rūšių išmokas) sumažėjo 111 mln. eurų arba 5,5 proc.

„Išmokos auga, bet bendras pajamų lygis mažėja. Džiaugtis nėra ko, nes kaip buvome Europos Sąjungoje paskutinėje vietoje, taip ir likome", - apibendrino Jeronimas Kraujelis

Pajamos, tenkančios 1 ha deklaruotų žemės ūkio naudmenų, sumažėjo nuo 737 iki 680 eurų, t. y. 57 Eur/ha arba 7,7 proc. Pajamos iš parduotos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos sumažėjo 265 mln. eurų arba 16,3 proc.

Visų rūšių išmokos 2015 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 38 proc. arba 154 mln. eurų, o visų rūšių išmokų, tenkančių 1 ha deklaruotų žemės ūkio naudmenų, padidėjo 35 proc. arba 51 Eur/ha.

Aptarė paramos taisykles

LŽŪBA prezidiumas svarstė Kaimo plėtros programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas taisykles. Didelių prieštaravimų taisyklėse nustatyto paramos dydžio ir intensyvumo nėra. Daugiau diskutuota dėl projektų atrankos ir vertinimo kriterijų.

Asociacijos nariams kyla abejonių dėl to, kad prioritetines sritis (gyvulininkystę, sodininkystę, uogininkystę, daržininkystė) siūloma vertinti tik 17 balų. Jei tai prioritetas, tai jo svoris bendroje balų struktūroje turėtų sudaryti bent 20-25 balus.

Pasak J. Kraujelio, kalbant apie ekonominio gyvybingumo kriterijus, Asociacija siūlė atsižvelgti į darbo pajamas ir darbo vietas, bet tam nepritarta.

Smulkiems ūkiams numatyta suteikti papildomus 5 balus, bet smulkiems ūkiams yra atskiras šaukimas, tad dalyvaujant bendrame šaukime toks kriterijus vargu ar pagrįstas, - svarstė bendrovių atstovai.

Taisyklėse nustatyta, kad kai ūkio grynasis pelningumas, įgyvendinus projektą, padidėja daugiau kaip 2 procentiniais punktais, projektui skiriama papildomai balų. LŽŪBA siūlė nustatyti 5 proc. ribą.

Projektų, kuriais siekiama investicijų į žemės ūkio valdas, atrankos kriterijai ir vertinimas

Dėl Kaimo tinklo programos - skeptiška nuomonė

LŽŪBA išreiškė skeptišką ir kritišką nuomonę dėl siūlomos Lietuvos kaimo tinklo veiksmų programos. Vos ne visa Tinklo veikla orientuota į mokymus, renginius, darbo grupes, tačiau Asociacija pasigedo priemonių svarbiausiems tikslams pasiekti.

Bendrovių atstovams nuostabą kelia tai, kad veika koncentruojama į interneto svetainės sukūrimą, geriausių kaimo plėtros programos projektų konkursą. Tinklo finansavimui planuojama išleisti 4,6 mln. eurų, o sumos pagal veiklas nežinomos.

MŪ inf.