Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Ūkis
Išgulę pasėliai derlingumą dar sumažins

Akademija (Kėdainių r.). Taupyti tręšiant ir reguliuojant augimą nepasiteisino – po liepos liūčių išgulė nemažai pasėlių. Labiausiai tikėtina, kad sumažės žieminių kviečių ir žirnių derlingumas, prognozuoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) mokslininkai.

Antrojoje žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozėje liepos 20 dienai esamą situaciją laukuose LAMMC ŽI vertina taip: „Galima konstatuoti, kad dėl visoje Lietuvoje iškritusio gausaus lietaus su vėju liepos 12 dieną daug kur išgulė javai ir pagulė žieminiai rapsai. Pasėliai atskiruose laukuose išgulė labai įvairiai – 5–20 proc. Žemaitijoje, 30–40 proc. Suvalkijoje ir Vidurio Lietuvoje ar net dar daugiau (Šiaurės Lietuvoje).

Nemaža ūkininkų pavasarį laukus tręšė mažiau, todėl daugeliui tai galėjo būti argumentas taupyti lėšas ir nenaudoti augimo reguliatorių, netrumpinti augalų stiebų dėl mažesnio tręšimo intensyvumo. Panašu, kad taupyti nepasiteisino.“

Bioversija 22 02 02

Palyginti su birželį skelbta derlingumo prognoze, liepos prognozė taip pat nėra labai optimistinė. Labiausiai tikėtina, kad sumažės žieminių kviečių ir žirnių derlingumas. Prognozuojama, kad vidutinis minėtų augalų derlingumas Lietuvoje sieks atitinkamai 5,1 t/ha grūdų ir 2,2 t/ha sėklų.

Pasak LAMMC ŽI mokslininkų, kita vertus, išgulę pasėliai dar nereiškia, kad derlius bus prarastas. Daug kas priklausys nuo išgulimo laipsnio ir augalų išsivystymo tarpsnio. Pavyzdžiui, Vidurio Lietuvoje javai išgulė gana ankstyvame brandos tarpsnyje (pieninėje brandoje). Kuo ankstyvesniu augalų vystymosi tarpsniu javai išgula, tuo didesni derliaus nuostoliai.

Jeigu pasėlis tik palinkęs, tikėtina, grūdų brendimas gali ir nesutrikti, jie gali išsivystyti iki normalios fiziologinės būklės. Sausu oru viršutinis pasėlio ardas greitai džiūsta, augalų ligoms sąlygos plisti būna nepalankios. Tokiu atveju tikėtini minimalūs grūdų kiekybės ir kokybės nuostoliai.

Jeigu augalų palinkimo kampas didelis, šiaudai guli ant dirvos paviršiaus ar yra palaužyti, gali sutrikti grūdų maitinimas, atsirasti realus pavojus, kad grūdai nuolat brinks ir nesubręs, nes drėgmė prie žemės paviršiaus bus didesnė nei ore.

Derliaus nuostolių rizika ypač išauga, kai sugulus pasėliui vyrauja lietingi orai. Mažėja grūdų masė, prastėja jų kokybė, taip pat kyla pavojus grūdams sudygti varpose. Be to, susidaro palankios sąlygos grybinėms augalų ligoms (javų fuzariozei) plisti.

Jeigu dar tęstųsi lietingi orai, dėl nuolatinio drėgmės pertekliaus nuostoliai bus dideli.

Skirtinguose regionuose – nevienoda situacija

Apžvelgdami laukų būklę įvairiuose šalies regionuose, LAMMC ŽI mokslininkai pateikia įvairių duomenų. Pavyzdžiui, Klaipėdos (Drevernoje) ir Kretingos rajonuose dėl drėgmės pertekliaus negalima nupjauti daugiamečių žolių atolo. Šilutės r. apsemti bulvių pasėliai, tad į laukus neįvažiuoja technika.

Vidurio Lietuvoje, pasak apžvalgos, kvietrugiai beveik neišgulę, manoma, kad dėl mažesnio tręšimo azoto trąšomis. Žieminių miežių pasėliai vešlūs, gana tankūs, kai kur pagulę, bet ne ištisai. Tai suteikia vilties, kad žieminių miežių derlius bus geras.

Žieminiai rapsai daugumoje laukų vešlūs, gerai išsišakoję, bet kai kuriuose laukuose pagulę. Tačiau dėl išsišakojimo pagulimas nedidelis, todėl didelės įtakos derliui jis, matyt, neturės. Vis dėlto, jeigu ir toliau tęsis lietingi orai, gali tapti sunkiau nuimti derlių ir padidėti sėklų drėgnumas.

Vasarinių kviečių pasėliai vešlūs, grūdai tarp pieninės ir vaškinės brandos. Be to, vasariniai javai dėl ne visai susiformavusių gūdų ir žemesnių stiebų mažai išgulę arba neišgulę. Vasarinių miežių pasėliai vešlūs ir gana tankūs. Ant vasarinių miežių, kaip ir ant visų vasarinių javų, yra ligų požymių.

Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, yra užmirkusių vasarinių miežių plotų, nemažai išguldytų ir užmirkusių žieminių kviečių pasėlių, labai išguldytų ir ligotų rapsų laukų, ypač nukentėjo fungicidais nepurkšti pasėliai.  

Išlaužyti pupų pasėliai taip pat užaugins prastesnį derlių. Pagal dabartines sąlygas, pupų derlius gali sumažėti 10–20 procentų. Užmirkusios dirvos taip pat labai pablogino žirnių pasėlių būklę, daug kur žirnių laukai nugelto, augalai žemi, prasti.

Be to, mokslininkai pastebi, kad didelis drėgmės kiekis buvo labai palankus dirvinėms smilguolėms (Apera spica-venti L.) augti. Šios piktžolės tampa vis atsparesnės šiuo metu naudojamiems herbicidams.

Cukriniai runkeliai atrodo gerai, tačiau yra užmirkusių, krušos pažeistų plotų, pradeda plisti ligos.

Šiaurės Lietuvoje prognozuojamas žieminių pasėlių (kviečių, rugių, rapsų) derlingumas bus mažesnis nei pernykštis ne tik dėl mažesnio tręšimo, bet ir dėl sugulimo po praėjusių lietų. Prognozuota, kad intensyviau tręštuose laukuose galima pasiekti iki 6 t/ha žieminių kviečių derlingumą, tačiau po praėjusio lietaus, kuris suguldė javus, prognozuojama, jog dalis grūdų liks laukuose. Yra ir nuo škvalo nukentėjusių pasėlių.

Numatoma, kad vasarinių kviečių ir vasarinių miežių derlius bus kaip ir daugiametis derlingumas, t. y. 3,0–4,5 t/ha.

Dar anksti prognozuoti kukurūzų derliaus rezultatus, kol kas problemų nėra, tikėtina daugiametė norma. Žirnių ir pupų pasėlių būklė gana gera, tad prognozuojama, kad derlingumas bus kaip ir kasmet – 3–4 t/ha. Kol kas žirniai nesugulę, pupos ganėtinai aukštos.

Pietryčių Lietuvos zonoje pasėlių būklė apskritai gera. Žieminiai rapsai dėl lietaus per daug nenukentėjo, sugulė nedaug. Nereta rapsų problema – didelis piktžolėtumas.  

Yra pagulusių rugių, tačiau tik vietomis. Daugiau išgulė dėl nevienodo patręšimo arba ten, kur pūtė viesulinis vėjas. Jų derlius daugiau nukentės dėl nepatręšimo. Netręšti javai labai išsiskiria retumu ir varpų smulkumu. Žieminiai kviečiai ir kvietrugiai žemesni ir neišgulę.

Apskritai Rytų Lietuvoje liepos derliaus prognozė nesiskiria nuo birželio pateiktos derliaus prognozės. Tačiau galimi derliaus nuostoliai, jeigu ir toliau lis gausiai.

Apibendrindami apžvalgą, mokslininkai teigia, kad produkcijos išauginimo kaštams šiais metais įtakos turės ne tik padidėjusios trąšų kainos, bet ir pabrangę degalai. Išgulę pasėliai taip pat susiję su nuostoliais. Sugulusius javus iki kūlimo neretai perauga piktžolės, javus būna sunku nupjauti. Be to, jeigu kuliant grūdai bus drėgni, teks juos papildomai džiovinti. Kol kas grūdų kokybę prognozuoti sunku – ji priklausys nuo oro sąlygų prieš derliaus nuėmimą ir jo metu.

2022 m. liepos 20 dienai prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha) atskirose šalies agroklimatinėse zonose bei vidutiniškai Lietuvoje pateiktas lentelėje. Joje apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių (T. Vokės–Vilniaus r., Vėžaičių–Klaipėdos r., Joniškėlio–Pasvalio r., Rumokų–Vilkaviškio r. ir Agrocheminių tyrimų laboratorijos, esančios Kauno r.) duomenys.

Prognozę paruošė LAMMC ŽI mokslininkai: dr. Virginijus Feiza, dr. Algė Leistrumaitė, dr. Virmantas Povilaitis, dr. Jūratė Ramanauskienė.

Parengta: MŪ
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos