Vilnius. Bulvių žiedinis puvinys - grėsminga liga.Didžiausias pavojus ją „pasigauti" tyko smulkiųjų bulvių augintojų, kurie metai iš metų sodina pačių užsiaugintas bulves, nepasirūpina dezinfekcija, nepaiso kitų prevencijos priemonių. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, kasmet apie 70 proc. visų nustatytų židinių aptinkama ūkiuose, kuriuose bulvių pasėliai užima mažiau negu 5 ha.

Bulvių žiedinio puvinio židinių mūsų šalyje pastaraisiais metais nustatoma vidutiniškai 20 per metus, bet jų nemažėja. Šių metų bulvių derliuje iki gruodžio 8 d. nustatyti bulvių žiedinio puvinio 9 židiniai, tačiau šių metų derliaus bulvių tyrimai dar tik įsibėgėja.

„Griežti reikalavimai, kurių privaloma laikytis židinių vietose, sugalvoti ne tam, kad apsunkintų ūkininkų gyvenimą. Nepaisydami šių reikalavimų - ūkiuose, kuriuose buvo nustatyta žiedinio puvinio židinių, sodindami nesertifikuotą sėklą, neatlikdami kitų privalomų darbų (technikos, rūšiavimo įrangos ir gamybinių patalpų valymo bei dezinfekcijos), - patys padedame netramdomai plisti ligai, o išplitusio bulvių žiedinio puvinio pasekmės gali būti labai liūdnos visos šalies bulvių augintojams", - sako Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Sergejus Fedotovas.

Jei užkratas mūsų šalyje išplistų, jas importuojančios valstybės Lietuvai gali pradėti taikyti papildomus apribojimus bulvių kroviniams. Tokie apribojimai šiuo metu taikomi Lenkijai: iš šios šalies išvežamos bulvės tikrinamos kelis kartus intensyviau - atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai, itin atidžiai tikrinami dokumentai, patvirtinantys įvežtų bulvių sveikatingumo būklę.

Bakterija ilgai išlieka gyvybinga

Išnaikinti bulvių žiedinio puvinio sukėlėją - bakterijas Clavibactermichiganensis subsp. sepedonicus - labai sudėtinga, nes jos geba išgyventi ir nepalankiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, ant sausų paviršių - žemės ūkio technikos, sandėlių sienų ir grindų, medinių konteinerių, didmaišių ir kitų pakuočių - bakterijos gali išgyventi 2 metus ir ilgiau.

Olandijoje atlikti tyrimai rodo, kad bakterijų gyvybingumo nesumažina net žema aplinkos temperatūra (-30 laipsnių ir žemesnė). Netgi priešingai - kuo žemesnė temperatūra, tuo ilgiau bakterijos išlieka gyvybingos. Be to, ligos sukėlėjai gali išgyventi ir po derliaus nuėmimo dirvoje likusiose bulvėse.

Gumbai iš pradžių gali neturėti jokių išorinių ligos požymių. Tik perpjovus užkrėstą bulvių gumbą, matyti ištisinis arba su pertrūkiais pažeistų vandens indų žiedas

Intensyvi bulvių žiedinio puvinio fitosanitarinė kontrolė Lietuvoje vykdoma jau beveik du dešimtmečius. Užkrėstuose laukuose mažiausiai trejus metus draudžiama auginti bulves, kituose laukuose galima sodinti tik sertifikuotų sėklinių bulvių gumbus, o visas bulvių derlius, prieš tiekiant jį rinkai, turi būti patikrintas, ar jame nėra bulvių žiedinį puvinį sukeliančių bakterijų.

Užkratas plinta ir dėl neatsakingo elgesio

Plisti šiai ligai iš dalies padeda ir bulvių augintojai, jei daugelį metų sodina savo išaugintas, bet nepatikrintas dėl kenksmingųjų organizmų bulves, arba įsigyja ir sodina neaiškios kilmės bulves, o prieš naudodami savo ūkyje nuomojamą žemės ūkio techniką, jos neišvalo ir nedezinfekuoja.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pastebi, kad neatsakingai besielgiančių žemdirbių yra ir tarp didžiųjų, ir tarp smulkiųjų bulvių augintojų. „Dalis augintojų iš įpročio ar stengdamiesi sutaupyti sertifikuotos bulvių sėklos neperka dėl to, kad ji brangesnė, kai kurie senu įpratimu dar pjausto sodinamas bulves, pigiau įsigyja naudotas pakuotes (didmaišius), bet nepasirūpina jų dezinfekuoti, todėl užkratas gali būti platinamas ir per jas", - sako Z. Cironkienė.

Pastebima akivaizdi tendencija, kad sodinant savo ūkyje išaugintas ar iš kitų įsigytas nesertifikuotas bulves, didėja tikimybė, jog jų derliuje bus aptikta bulvių žiedinio puvinio sukėlėjų. „Net 80 proc. bulvių žiedinio puvinio židinių nustatyta ūkiuose, kuriuose buvo pasodinta būtent tokia bulvių sėkla. Likusieji židiniai nustatyti pakartotinai tuose bulvių augintojų ūkiuose, kuriuose dar nebuvo pasibaigęs kenksmingojo organizmo židinio naikinimo laikotarpis, kurio metu bulvių augintojas privalo taikyti paskirtas fitosanitarijos priemones", - sako S. Fedotovas.

Kadangi bulvių žiedinis puvinys - liga, su kuria negalima juokauti, o jos plitimą galima suvaldyti tik nustačius užkratą ankstyvojoje stadijoje, todėl fitosanitarijos specialistai bulvių augintojų ūkius tikrina labai atidžiai. Pasaulyje nėra bulvių veislių, atsparių šiai bakterijai, todėl ir yra nustatytos griežtos fitosanitarinės kontrolės priemonės, kurios stabdo užkrato plitimą.

„Veiksmingiausia priemonė žiedinio puvinio plitimui Lietuvoje užkirsti būtų paskatinti augintojus ūkyje sodinti bent kas trečius metus tik sertifikuotas sėklines bulves, o tarp jų - tik ūkyje padaugintą sėklinę medžiagą. Šitai paskatintų valstybės de minimis pagalba perkantiems sertifikuotą bulvių sėklą, kaip tai daroma kaimyninėje Lenkijoje", - įsitikinusi Z. Cironkienė

Kaip sumažinti ligos plitimo riziką

Pasodinus užkrėstą sėklą, dažniausiai ji paprasčiausiai supus, o jei keras ir išaugs, jis užaugins puvinio pažeistas bulves. Ši bulvių liga nekenkia žmonių sveikatai ir jei bakterijų bulvėje dar nėra daug, galima apskritai nepastebėti jos požymių - iš išorės bulvės gali atrodyti sveikos, o jų skonis nepasikeitęs. Tačiau jei bulvė stipriai užkrėsta bakterijomis, į ją anksčiau ar vėliau pateks kitų mikroorganizmų, kurie sukels puvimą. Jei švelniai paspausime tokią pūvančią bulvę, iš jos ištrykš kreminės spalvos grūdėta masė.

Užkrėstas bulves ir jų atliekas reikia užkasti 0,7-1 m gylyje, taip pat galima perdirbti įmonėse, kurios naudoja atitinkamą atliekų apdorojimo technologiją. Termiškai apdorotas užkrėstas bulves galima sušerti gyvuliams. Tačiau visa tai - papildomos išlaidos ir nuostoliai bulvių augintojams. Todėl vienas svarbiausių bulvių žiedinio puvinio židinių naikinimo tikslų - užkirsti kelią nevaldomam ligos plitimui, kad ji neužkrėstų visų bulvių pasėlių.

Viena iš priemonių, kurios tikrai padeda sumažinti pavojų, kad bulvės bus užkrėstos žiediniu puviniu, o užkratas neplis - sodinti sertifikuotas sėklines bulves. Visų parduodamų sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotės ženklinamos etiketėmis-augalo pasais, kurie patvirtina, kad bulvių gumbai atitinka augalų sveikatingumo ir kokybės standartus. Jei jų nėra, vadinasi bulvės nebuvo tikrintos bei sertifikuotos.

Jei nėra galimybių kasmet sodinti sertifikuotas sėklines bulves, naujus gumbus reikėtų įsigyti bent kas trejus metus, o iki bulvių sėklos atnaujinimo naudoti tik savo ūkyje užaugintų  bulvių sėklą.

Siekiant, kad bulvių žiedinis puvinys neplistų, rekomenduojama kasmet atlikti profilaktinį žemės ūkio technikos, rūšiavimo bei pakavimo įrangos, sandėlių ir pakuočių valymą bei dezinfekciją naudojant tam skirtus registruotus produktus. Taip pat rekomenduojama neteikti bulvių pakavimo paslaugų, bulvių sodinimo ir derliaus nuėmimo techniką naudoti tik savo ūkyje, o jei ši technika nuomojama kitiems augintojams ar skolinamasi iš jų - prieš ir po naudojimo įrenginius būtina kruopščiai nuplauti ir dezinfekuoti.

Sodinimui skirtų bulvių gumbų nepatariama pjaustyti. Nustatyta, kad perpjovus ligotą gumbą su tuo pačiu peiliu užkrečiama dar 20 sveikų vėliau perpjautų gumbų! Sodinant bulves reikėtų taikyti sėjomainą ir tame pačiame lauke sodinti jas ne anksčiau kaip po trejų metų. Taip pat labai svarbu, kad bulvių rūšiavimo metu susidarančios jų atliekos nepatektų į dirbamus laukus.

VAT, MŪ inf.