Ūkininkai, ketinantys rekonstruoti melioracijos sistemas ar įrengti reguliuojamą drenažą, vėl gali pretenduoti į paramą.

Nuo kovo 3 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“.

Viso šalies melioracijos turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė sudaro daugiau kaip 2 mlrd. Eur, melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos. Tačiau melioracijos sistemų nusidėvėjimas kai kuriose vietovėse siekia daugiau kaip 70 procentų. Tik nuolat skiriant lėšų jų būklei palaikyti, įmanoma užtikrinti tinkamą funkcionavimą.

Žemės ūkis ir melioracija neišvengiamai susiduria su klimato kaitos iššūkiais. Ankstesnis tikslas – nuo dirvos paviršiaus nuvesti perteklinį vandens kiekį  – nėra tiek aktualus: sausringi metai parodė, drenažo sistemų vandenį prasminga panaudoti drėkinimui.

Parama padėjo įsirengti reguliuojamą drenažą

Ūkininkai, jau per ankstesnį paramos teikimo laikotarpį pasinaudoję galimybe rekonstruoti ūkių žemėse esamas melioracijos sistemas ar įrengti reguliuojamą drenažą, džiaugiasi rezultatais.

Šakių r. ūkininkas Kęstutis Daugėla prieš trejus metus kartu su dar dviem žemės savininkais įkūrė melioracijos sistemų naudotojų asociaciją „Veršiai“. Tai leido pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ lėšomis ir įsirengti reguliuojamą drenažą.

„Tam reikėjo nemažų investicijų, patiems sukaupti tiek lėšų būtų buvę labai sunku. Ryžomės investuoti į melioracijos sistemų atnaujinimą vien todėl, kad atsirado galimybė didelę dalį projekto vertės padengti ES paramos lėšomis“, – sako ūkininkas ir asociacijos vadovas K. Daugėla.

Projekto „Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Veršiai“ melioracijos sistemų rekonstrukcijos bendra vertė siekė 285 tūkst. eurų (be PVM) ir, kaip minėta, maždaug 80 proc. jo padengė ES parama.  

Projektui įgyvendinti asociacija samdė projektavimo įmonę ir darbų rangovą. Melioracijos sistemų rekonstrukcija ir reguliuojamo drenažo įrengimas apėmė maždaug 250 ha. Buvo sutvarkyta 1,2 km rinktuvų ir 2,5 km sausintuvų, 24 drenažo žiotys, įrengti 3 drenažo šuliniai, 30 gruntinio vandens lygio reguliavimo šulinių ir 108 požeminiai automatiniai vandens reguliavimo vožtuvai.

„Kaip ir kitur, mano ūkyje melioracijos sistemos yra senos, būtina jas rekonstruoti, nes neveikia taip, kaip turėtų. Be to, norėjome išbandyti naujovę – reguliuojamą drenažą. Būtina tvarkytis ir dėl aplinkos, ir dėl geresnio drėgmės režimo dirvožemyje. Reguliuojamas drenažas padeda palaikyti drėgmę dirvožemyje, o augalams to reikia“, – apie tikslus kalba K. Daugėla. Jis sako, kad prieš tai smulkius melioracijos sistemos tvarkymo darbus atlikdavo ūkio jėgomis, tačiau didesniems darbams to nepakanka.   

Paraiškos jau renkamos

Paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ veiklą „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ priimamos iki balandžio 30 d., o pagal veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ paraiškų rinkimas bus tęstinis ir jas galima teikti iki gruodžio 31-osios.

Šių priemonių tikslas– rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą bei tuo pat metu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo, diegiant reguliuojamą drenažą.

Gali kreiptis ūkininkai, asociacijos, savivaldybės

Paraiškas gali teikti: žemės ūkio veiklos subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį, savivaldybės.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, per praėjusius paraiškų rinkimo laikotarpius paramos daugiausiai prašė savivaldybės ir žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai.

Paramos paraiška su dokumentais turi būti pateikta užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt. 

Finansuojama nuo 65 iki 80 proc. išlaidų

Kai vykdoma reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veikla, didžiausia paramos suma projektui – 40 tūkst. Eur; intensyvumas – 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (kuris negali būti mažesnis kaip 20 procentų).

Kai rekonstruojamos esamos melioracijos sistemos, didžiausia paramos suma projektui – 300 tūkst. Eur; intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (kuris negali būti mažesnis kaip 20 procentų).

Finansuojamos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas, aplinkosauginių investicijų įrengimo, melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimo, bendrosios – projektavimo, projekto įgyvendinimo priežiūros, konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais, išlaidos.

Reikia atkreipti dėmesį, kad paramai gauti yra keliami tam tikri reikalavimai:

• projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje; 
• nekilnojamasis turtas, tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimu ir į kurį investuojama, turi būti valdomas pareiškėjo; 
• projekte numatoma rekonstruoti statinius, kurie yra melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje; 
• rekonstruojamų statinių ir įrenginių nusidėvėjimas turi būti ne mažesnis nei 45 proc.

„Siekiant užtikrinti, kad melioracijos sistemų rekonstravimas būtų atliktas kokybiškai, projektų lokalinių-objektinių sąmatų, projekto įgyvendinimo vietoje atliktų melioracijos objektų tyrinėjimo medžiagos, techninės dokumentacijos parengimas bei pats projekto įgyvendinimas turi būti atliekamas nustatyta tvarka atestuotų specialistų ir įmonių“, – informuoja ŽŪM. 

Skirta 40 mln. eurų

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonei „Investicijos į melioracijos sistemas“ skirta 40 mln. Eur, iš jų I veiklai „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ – 4 mln. Eur, o II veiklai „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ – 36 mln. eurų.

ŽŪM duomenys rodo, kad žemdirbiai domisi investicijomis į melioracijos sistemas – priemonė populiari, paraiškų paprastai gaunama daugiau nei skirta lėšų finansavimui. 

Pavyzdžiui, veiklai „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ jau panaudota 26,7 mln. Eur. Tad lėšų likutis:  I veiklai – 4,0 mln. Eur, II veiklai – 9,3 mln. eurų.

ŽŪM duomenimis, pagal priemonę skirta paramos 66 projektams už 19,5 mln. Eur. Paprastai paramos prašoma susidėvėjusių drenažo sistemų rekonstravimui bei aplinkosauginių priemonių įdiegimui. Planuojama, kad įgyvendinus šiuos projektus bus pagerintas viešojo naudojimo melioracijos sistemų veikimas 37,4 tūkst. ha melioruotos žemės plote.

Naudojant ES paramos lėšas, kasmet pagerinama apie 3–4,5 proc. blogos būklės melioruotos žemės, todėl ši parama – svari paspirtis įgyvendinant žemės kokybės ir jos našumo gerinimo tikslus.

Sutvarkius melioracijos sistemas, įrengus reguliuojamąjį drenažą, atsiranda galimybė ūkiuose diegti pažangias technologijas, gerinama paviršinio vandens kokybė, ypač rizikos vandenų teritorijose.