Vilkaviškio r. Toliaregiški sprendimai, supratimas, kad reikia kurti pridėtinę vertę ir išskaidyti rizikas, paskatino nemažą augalininkystės ūkį turintį Valdą Melninką auginti ir broilerius. Sprendimas pasiteisino.

V. Melninkas su šeima ūkininkauja daugiau kaip 30 metų. Augino karves, kiaules, nutrijas, kol apsistojo ties augalininkyste.

„Visko norėjome, visko ir turėjome“, – sako Valdas, rimtai ūkininkauti pradėjęs 1993 m., kai atgavo tėvų žemę. 

Valdas prieš keletą metų pradėjo galvoti, ką būtų galima dar auginti. Atsiradus galimybei pasinaudoti ES parama paukštininkystei, gretimame kaime pastatė paukštidę broileriams.

Į ūkio veiklą mielai įsitraukė jauniausias Melninkų sūnus Povilas, kurio ateities planuose – paukštininkystės ūkio plėtra.

Pasitelktos moderniausios technologijos

Žemės ūkio sektoriaus nestabilumas, poreikis diversifikuoti rizikas, kas du mėnesius gaunamos pajamos buvo pagrindiniai V. Melninko motyvai auginti broilerius. O sūnaus įsitraukimas į šią veiklą tapo tarsi papildoma premija.

Statybas pradėjo 2018 m., paukštidė baigta 2020 m. ir tų metų vasarą, per pandemiją, ūkininkas įsigijo pirmą viščiukų partiją. Prisimena, kaip tada jautėsi. „Kavinės nedirbo, niekam vištienos nereikėjo, atrodė, kad ir nebereikės“, – sako ūkininkas.

Nebuvo sklandi ir statybų pradžia – susidūrė su didžiuliu gyventojų pasipriešinimu. Valdas stebisi, kad, atėję gyventi į kaimą, miesto žmonės tikisi kurorto, jiems kaimo kvapas nepatinka.

Paukštyną ketino įrengti už gimtojo Žynių kaimo, netoli kitų fermų ir pagrindinio kelio. Atrodė, jis niekam netrukdys, bet keli gyventojai apskundė ūkininką visoms įmanomoms institucijoms. „Viskas buvo padaryta pagal įstatymą, atliktas ir poveikio aplinkai vertinimas. Niekas nepažeista, galėjome tęsti ir statyti. Juk tokie patys paukštynų modeliai taikomi ir kitose Europos šalyse. Bet paklausiau žmonos prašymo ir argumentų – ji dirbo mokykloje, jai buvo sunkiausia atlaikyti priešpriešą, tad teko ieškoti kitos vietos“, – atsidūsta V. Melninkas. 

Paukštyną įrengė kitoje vietoje, netoli miško. Kvapo nejusti net stovint šalia jo durų.

Prieš 5 metus paukštidės statyba ir įrengimas kainavo apie 800 tūkst. Eur, teko skolintis iš banko. Paramos intensyvumas galėjo siekti 40 proc., bet, kad gautų daugiau balų, V. Melninkas sutiko pasinaudoti 35 proc. intensyvumu.

Paukštynas įrengtas pagal ES reikalavimus su pastato klimato kontrolės ir nuotolinio valdymo sistemomis. Kompiuterinė programa, valdoma ir telefonu, automatiškai pagal oro temperatūrą reguliuoja langinių atidarymą, apšvietimą, koreguoja slėgį, drėgmę, CO₂ kiekį, taip pat pašarų padavimą ir kitus svarbius parametrus. Ji leidžia matyti, kas vyksta paukštyne, ir signalizuoja, jeigu kas sutrinka.

Fermoje įrengtos 4 pašarų ir 5 vandens linijos. Didžiausios investicijos buvo statant ir įrengiant paukštyną, dabar daugiausia kainuoja lesalai.

Dirba pelningai

Ūkyje auginami Ross 308 veislės broileriai. Iš pradžių išbandė ir Cobb veislę, bet atsisakė supratę, kad nors užauga stambesni, šios veislės viščiukai yra lepesni.

Vienadienius paukščiukus Melninkai anksčiau yra pirkę iš Lietuvos ir Lenkijos įmonių, dabar bendradarbiauja tik su „Vilniaus paukštynu“, kuris ir superka užaugintus broilerius, o lesalus perka iš „Kauno grūdų“. 

Su pirkėjais sutarta, kad jeigu lesalų kaina nesikeičia, nesikeis ir broilerių supirkimo kaina. „Tai lyg loterija, nes rinkoje visko būna, broileriai gali ir brangti, ir pigti. Bet renkuosi stabilumą, nerizikuoju“, – traukia pečiais Valdas.

Nuostolių paukštynas atnešė tik pačioje pradžioje, per pandemiją ir patiems darant klaidų. Ne veltui sakoma, kad viščiukus skaičiuoja rudenį – pasak Valdo, reikia vertinti ne ciklą, o visų metų rezultatą. Paukštynas rentabilus, daugiau ar mažiau pelno duoda, ir, pasak augintojo, nėra ko daugiau norėti.

Jis pritaria nuomonei, kad broilerių auginimas – tai centų biznis, nes viskas priklauso nuo to, kiek centų nuo vieno paukščio uždirbi. Uždarbis labai priklauso nuo grūdų kainos. Povilas atkreipia dėmesį, kad jeigu kyla grūdų kaina, tai dar nereiškia, kad kils ir mėsos kaina. Didelę įtaką broilerių supirkimo kainai turi Lenkijos rinka.

Didžiąją auginimo išlaidų dalį sudaro lesalai, paskui – šildymas ir elektra.

Visą straipsnį skaitykite vasario mėn. žurnale „Mano ūkis“.