


Vilnius. Lietuvoje baigus javapjūtę, žemdirbiai ir prekybininkai skaičiuoja, kad lietinga praėjusi vasara grūdų derlių sumažino iki 20 proc., o didžiausia problema yra prasta jų kokybė - didelė jų dalis tinka tik pašarams.
„Javapjūtė baigėsi maždaug rugsėjo viduryje. Matosi, kad derlius gerokai mažesnis negu pernai - apie 20 proc. ir kokybė, aišku, prastesnė yra. Grūdus parduoti įmanoma, bet klausimas - kaina. Jeigu pusė grūdų yra pašariniai, tai ir kaina atitinkama", - BNS sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Anot jo, grūdų augintojams šie metai bus nuostolingi - jų finansines problemas laikinai išspręs Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos už pasėlius ir galimybė, jog bankai leis atidėti mokėjimus už paskolas.
„Dabar jau pradeda matytis, kad ūkininkai susiduria su pinigų srautų problemomis - negali laiku atsiskaityti už trąšas, sėklas ir kurą. Neaišku, kaip pavyks atsiskaityti už žemės nuomą", - teigė A. Macijauskas.
Grūdų prekybos įmonės „Agrokoncerno grūdai" vadovas Karolis Šimas mano, jog prastas oras grūdų derlių šiemet galėjo sumažinti iki 10 proc.
„Šį sezoną derlius turėtų siekti 5,8-5,9 mln. tonų, kai pernai turėjome 6,5 mln. tonų. Tai būtų maždaug 10 proc. kritimas. Jeigu vertinsime mažus ūkius, ten nuostoliai didesni, bet masę augintojų sudaro didieji augintojai, o jie grūdus surinko efektyviau", - BNS kalbėjo K. Šimas.
Jo teigimu, problema išlieka suprastėjusi grūdų kokybė, todėl ilgiau reikės ieškoti pirkėjų.
„Pašarinių kviečių šiemet yra daug daugiau - maždaug apie pusė kviečių yra pašariniai. Statistika yra tokia, kad pašarinių kviečių per metus vidutiniškai būna 5-20 proc. Šuolis tikrai didelis. Mes eksporto rinkas rasime, bet yra kainų klausimas ir pardavimas gali užtrukti. Aš nenustebčiau, kad dalis derliaus kitiems metams liks", - kalbėjo K.Šimas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai grūdų derlius siekė 6,521 mln. tonų - 22,5 proc. daugiau nei 2014 metais. Tai lėmė 13 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc. didesnis plotas. Lietuviški grūdai tradiciškai eksportuojami į Iraną, Šiaurės Afrikos šalis bei Vakarų Europos valstybes.
BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Žydinčių augalų juostos: kai bioįvairovė išvien su ekonomika
2025-06-06 -
M. Petkevičius: laikas parodys, ar pasiteisins nuotolinės patikros
2025-06-05 -
Galvijai ekologiniam ūkiui suteikia daugiau gyvybės
2025-06-04
Skaitomiausios naujienos
-
Nuo liepos – pokyčiai registruojant žemės ūkio techniką
2025-06-04 -
Rusijos „Rostselmash“: po svaiginančio pakilimo – kritimas į bedugnę
2025-05-23 -
Jau 25 metus prie traktoriaus vairo
2025-05-27
(0)